Oras svaigiai kvepia, o galva net sukasi nuo gėlių darželiuose mirgančių spalvų. Atrodo, kad net persisotini tuo sodrumu ir norisi tiesiog šildančio paprastumo.
***
The air smells of thousand blossoms and the eyes see thousands of colours. The whole body is overwhelmed with senses, so it’s nice to make something simple yet hearwarming.
Taigi adatą į rankas ir pirmyn į darbą gaminti fotoalbumo neseniai vestuves atšokusiems draugams.
***
I take my needle again and begin. A photoalbum for my friends who have just recently got married.
Tamtyč parinkau lietuvišką liną ir baltą siuvinėjimą, kad esant toli nuo Lietuvos jie prisimintų močiučių siuvinėtas staltieses, šviežios duonos kvapą ir medumi kvepiančias pievas.
***
I deliberately chose Lithuanian linen and white emroidery, so that when far away they would always remember embroidered tablecloths by their grandmothers, the smell of freshly baked bread and green meadows.
Bet aš nebūčiau aš, jei vis tiek neįdėčiau trupučio spalvų.
***
But it wouldn’t be my true self if I didn’t put any colors.
Įrašyta kategorijoje: šiaip/stuff
Tokios kaitrios vasaros dienos, kad nesinori nieko daryti, tik gulinėti šešėlyje, gerti vėsą, jausti šviežiai nupjautos žolės ežiuką ir mėgautis iš visų pusių užplūstančiais kvapais. Namie visi langai atviri… ne tik švelniam vakaro vėjeliui, bet ir naujoms idėjoms, pažintims, tradicijoms, svajonėms.
Ta proga, o ir todėl, kad šituos namuos rašau jau dveji metai, skelbiu akciją-atrakciją, iš kurios naudos turės tie, kas netingės pakrutinti pirštų. .:Muša būgnai:. Tratatata!!! .:Būgnai liaujasi mušę:. Taigi tataigi, pirmi trys šito įrašo komentatoriai gaus po nediduką Šįbeitą.
Ačiū už tai, kad apsilankot, kad pasidalinat mintimis, kad padrąsinat ir dar daug visko.
***
It’s this wearing summer heat that fills the air with laziness. I just want to lie around breathing in the smell of the freshly cut grass, feeling the warm sun on my eyelids, and enjoying the shadowy coolness. The windows of my home are all open now… not only to the summer breeze, but to new ideas, people, traditions, and dreams.
So because it’s summer and because I’ve been writing here for two full years, I announce a little giveaway. Tratatata! The first three people to comment on this post will get ALittleSomething from me.
Thank you for reading, sharing your opinion, encouraging me and so much more.
Šiandien aš nusprendžiau būti didi fotografė… ne, ne, juokauju. Iš tiesų tiesiog nusprendžiau išmokti pasidaryti fotoaparatą – manau, tai kur kas paprastesnis siekis, juk taip? Tik kadangi aš esu gan prastas savamokslis, teko nukeliauti į kursus.
***
Today I decided I would become a great photographer. No, actually, I decided I will learn how to make my own camera. What a goal, eh?
Fotoaparatas iš degtukų dėžutės (pinhole), manau, pradžiai – pats tas. Jei trumpai apie pinhole’ą, tai toks primityvus fotoaparatas senas beveik kaip pats pasaulis, o tiksliau, kaip Aristotelis. Tiesą sakant, pinhole’u gali būti kas tik nori: degtukų dėžutė, sausainių dėžutė, lagaminas ar net kambarys.
***
A camera from a matchbox (pinhole) is, I think, a great start. Pinhole is a primitive camera, an old idea dating back to Aristotle. Pinhole can be virtually anything: a matchbox, a cereal box, a suitcase and even a room.
Bendram išprusimui – fotografijos pradžia laikoma 1839 m. sausio 7 d. Viskas prasidėjo nuo varinių plokštelių – dagerotipijų… o baigėsi, štai – pykšt pokšt skaitmeniniais fotoaparatais.
***
For general knowledge – the begninning of photography is January 7, 1839 starting with copper plates daguerreotypes and ending with… snap snap… digital photography.
Gudresniems už mane, kurie moka atidžiai vadovautis instrukcijomis, yra puikus puslapis, kaip pasigaminti pinhole iš degtukų dėžutės. O tie, kam reikia instruktoriaus, sekite galerijos “Actus magnus” naujienas. Garantuoju, kad bus dar.
O aš savo nuotraukas parodysiu artimiausiu metu, jei tik gausis kas.
***
Those smarter than me who can follow instructions clearly, learn how to make a pinhole from a matchbox yourself. And those who need guidance, follow the news of ”Actus magnus”. I bet there will be more courses offered.
I’ll show my pictures as soon as the film is finished.
Įrašyta kategorijoje: šiaip/stuff
Nors Vilniuj gyvenu jau senokai, bet vieną vakarą visai atsitiktinai užklydau į gatvelę, kurioje niekad nesu buvusi. Nežinau, kaip taip nutiko, nes Literatų gatvė – visai šalia mano įprasto maršruto. O ypatinga ši gatvė tuo, kad tapo mažu meno kūriniu.
***
I’ve been living in Vilnius for some years now, but I stumbled upon a little Literatu street in the old town just recently. I don’t know how I managed to miss it for so long because it’s really near my usual route. Anyway, Literatu street is full with little pieces of art.
Kaip gatvės pavadinimas ir sufleruoja, pati gatvė tapo skirta lietuvių kilmės literatams. Lietuvių menininkai sukūrė medinių, keramikinių, stiklinių ir visokių kitokių plokštelių, žyminčių įvairius garsius literatus. Čia galima rasti plokštelių, skirtų Marcelijui Martinaičiui, Donelaičiui, Jurgai Ivanauskaitei, Baliui Sruogai, Žemaitei, V.V. Landsbergiui ir daugeliui kitų – iš viso 101 autoriui. Gatvėje galima apsilankyti ir virtualiai.
***
As the title of the street suggests (Literatu means “literati”), the art pieces in the street are dedicated to the authors of Lithuanian origin. Lithuanian artists designed 101 tiles to various famous authors. You can walk in the street online.
Įrašyta kategorijoje: receptai/recipes
Vėl hello hello iš mūsų namų virtuvės. Bet šįkart gaminu ne aš – aš tik ateinu į virtuvę pakontroliuot proceso, paspaudyt fotoaparato ir paspoksot kaip viskas vyksta. Šįkart virtuvėje sukasi vyriškis, kuris gamina mantus (ne, ne Mantą Petruškevičių, o originalų uzbekišką receptą, nors iš tiesų beveik visose Azijos tautose šis patiekalas egzistuoja viena ar kita forma).
Viskas prasidėjo nuo to, kad dosnieji Kalvarijų turgelio girtuoklėliai turėjo “mantinę” arba kitaip – indą virti garuose. Taip buvo prisiminta vaikystė ir kažkoks man mistinis žodis mantai, kurį išgirdau pirmą kartą. Paskui paaiškėjo, kad mantai yra kažkas panašaus į koldūnus, tik virti garuose ir su truputį kitokiu įdaru. Tai va tokia štai istorija. O toliau receptu ir patarimais mielai dalinasi vyriausiasis virtuvės virėjas – žodis jam.
***
Hello again from our kitchen. This time it’s not me making food. Beware, there’s a man in the kitchen and he is making some traditional Uzbek dumplings. We found a steam tray in a market and decided to try it out. So… la chef says “Do like I did.”
Paslaptingieji mantai
Viskas ko prireiks:
300 g. miltų, stiklinė vandens, šoninė su lašinukais, svogūnas, pipirai, druska. Paprasta.
Gaminam:
300 g. miltų suberiamį indą (filtras šalia reiškia, kad aš pilsiu ypatingai švarų filtruotą vandenį, mhm) Supilam stiklinę vandens. Aš kaip visada, įpyliau iš akies ir prasidėjo – tai per skysta, tai per tiršta. Gerai, kad anksti pavyko pagauti aukso viduriuką, vėl nesuvarius viso kilogramo miltų. Taigi, tai – svarbus momentas. Stiklinė! Na ir minkom, minkom.
Kai jau tešla paruošta, duodam jai šone pailsėti, imamės mėsos. Mėsą, smulkiai supjaustome. Kiek ten mėsos gramų buvo, nežinau. Matėt, koks galiukas, keli šimtai gal. Pusė svoguno galvos, pakankamai smulkiai, čiaukšt.
Svogūnus su mėsa sumaišom. Įdaras jau paruoštas, dabar imamės tešlos, kuri spėjo pailsėti. Kokiu nors apvaliu indu išpjaunam apskritimus. Skersmuo – ne mažiau 10 cm, o geriau didesni, nes mantai yra 2-3 kartus didesni už koldūnus. Į apskritimus dedam įdara. Aš sau įdaro negailėjau, po to vos pavykdavo viską užspaust. Visi spaudžia kas kaip moka.
Štai tiek gavosi mantų. Atrodo, jie nedideli, bet po to gerokai ištino. Taigi 5 tokių vienam kartui – sočiai. Kiek telpa, sudedam ant mantinės ir ją statom į puodą su verdančiu vandeniu.
Viriau kažkur apie 20+ minučių gal net 25. Gavosi tikrai skaniai, nemeluoju. Patiekiama su morkom “kim-chi”, nežinau kodėl. Taip jau nuo vaikystės įpratau valgyt mantus.
(P.S. Tuo tarpu aš dar pasisakysiu, kad vyriausiasis virėjas mano mantus padarė su varške, špinatais ir česnakais – labai skani versija.
P.P.S. Man atrodo juos galima ir paprastam garų puode pasigaminti.)
***
Uzbek dumplings
You’ll need:
300 g flour, 1 cup of water, meat with fat, one onion, pepper, and salt.
Let’s make:
Make the dough from flour and water. Chop the meat and the onion fine. Add pepper and salt. Roll the dough, press the circles out of it (better 10 cm diameter or larger). Put the meat and onion mixture and press the dough to make a dumpling. Put the dumplings on a steam tray and into the pot with water they go. Steam them for 20-30 minutes and here you are! Serve with Korean carrot kimchi.
