Geros nuotaikos užrašai

Viskas prasidėjo nuo to, kai gavau puikią dovaną ir šiltą laiškutį rankų darbo voke iš Magiškosios merginos. Rankų darbo popierius mane sužavėjo ir patraukė taip, kad rankos niežėjo kuo greičiau išbandyti popieriaus gaminimo procesą.

Taigi nusprendžiau paaksperimentuoti. Susiradau internete aiškią popieriaus gaminimo pamoką ir nusprendžiau kibti į darbą.

Prisiplėšiau 3 puodelius popieriaus (tiesą sakant, “Istorijų” žurnalo paskutinius skirsnius, kurie būna atspausdinti tarsi ant “knyginio”, o ne ant “žurnalinio” popieriaus). Nusitempiau viską į virtuvę, čiupau “blenderį” (tikriausiai nelabai pradžiuginau kaimynus 11 vakaro pradėdama malti popierių), užpyliau popierių vandeniu ir maliau maliau maliau ir dar truputį pamaliau. Dar įpyliau vandens, nes pasirodė per tiršta (vėliau paaiškėjo, kad net įpylus dar vandens buvo per tiršta). Tada įdėjau cinamono porą šaukštų, nes norėjau, kad visas popierius kvepėtų cinamonu ir viską gerai išmaišiau.

Tada čiupau savo tinklelį (pirkau plokščią  koštuvą parduotuvėje) ir samtį (nes tinklelis netilpo į puodą, kuriame buvo popieriaus mišinys). Pyliau mišinį samčiu ant tinklelio ir bandžiau išlyginti. Pribėriau žolelių, kad būtų įdomiau. Paspaudžiau rankomis, kad nusunkčiau kažkiek vandens, o tada užverčiau tinklelį gerąja puse ant rankšluosčio ir toliau nuspaudinėjau vandenį kempinėle. Spaudžiau vandenį tol, kol popierius atšoko nuo tinklelio, o tada perkėliau lakštą ant sviestinio popieriaus ir išnešiau džiovinti.

Kadangi spalva pasirodė per tamsi, į likusią masę įmaišiau baltų akrilinių dažų (nedarykit taip, vaikai, nes paaiškėjo, kad išdžiūvus popieriui akriliniai dažai jį sukietina ir jis netenka lankstumo). Bet tuo pačiu atradau, kad kuo skystesnė popieriaus masė, tuo plonesnį popierių galima pasidaryti. Todėl jei darysiu kitą bandymą, vandens nepagailėsiu. Manau, kad kitą bandymą tikrai darysiu, nes nors terlionės ir nemažai, bet kaip smagu pamatyti rezultatą. Be to, šiokia tokia ekologija – šitaip perdirbti galima įvairiausią popierių. Tiesa, jei naudojami laikraščiai ar žurnalai, reikia įsitikinti, kad popierius gerai susimalė, nes kitaip sukloję popierių galit aptikti laikraščių atplaišėlių su tekstais. Kita vertus, gal taip dar įdomiau.

Na o tie, kurie neturi ūpo gaminti rankų darbo popierių patys, gali pasidairyti rankdarbių parduotuvėse – gal jau bus pagaminto.

P.S. Pastebėjau, kad palyginus lygintuvu popierius kiek suplonėja. Aha aha, ką tik gavau puikų patarimą iš Magiškosios merginos, kuris gal dar kam pravers – dar šlapią popierių kočėlu pakočiot, kad plonesnis būtų.