Kadangi esu gražių popierių ir medžiagų gerbėja, niekaip nesuprantu, kodėl į Lietuvą niekas neveža įdomaus popieriaus. Jokių rankų darbo lapų, jokių įdomesnių raštų, tik tie patys nuobodūs balti ir spalvoti lapai. Reikia laaaabai gerai paieškoti, kad atrastum bent kažką įdomesnio. Įdomu, ar čia paklausos nėra, ar tiesiog tuo niekas neužsiima.
Mūsiškėm medžiagom aš daugiau-mažiau patenkinta. Yra tikrai neblogo lino ir medvilnės, o pastaraisiais metais net ir įdomių motyvų galima aptikti. Bet vis tiek būtų smagu pasidairyti ir į skandinavų medžiagas – jų medvilnė visai kitokiais raštais marginta, tad pasirinkimas būtų tikrai įdomesnis. Bet vėlgi, niekas į Lietuvą neimportuoja, niekur nenusipirksi. Labai gaila.
Tad labai džiaugiuos, kad šiandien į rankas jau pasiėmiau Marimekko meškas.
Filed under: dekupažas/decoupage, medžiaga/fabric, popierius/paper, rankdarbiaujam/making
Na va, kaip ir sakiau, gimė naujas lipukų dėklas. Ačiūdie, medžiagos užteko 
bet tik per plauką. Be to pastebėjau, kad kol dirbau be liniuotės (tiksliau, kol neturėjau liniuotės), procesas vykdavo ir greičiau, ir tiksliau. Nes šįkart matavau gal kokį dešimt kartų, bet nupjovus paaiškėjo, kad nupjoviau ne tą koją 
t.y. kad teks iš naujo pjaut viršelius.
Naują lipukų dėklą, kaip ir visus kitus mano dirbinius, galite rasti Geros nuotaikos užrašų parduotuvėlėje.
Na ką, rodausi su savo vyšnine medžiaga. Tiesa, aplink krašteliai kiek raudonesni, nei turėtų būti, bet vis tiek kaip pirmam kartui – manau, kad bandymas visai vykęs. Prisižadu eksperimentuoti ir toliau. Reikia tikėtis, kad iš to nedidelio gabalėlio išeis ir vykęs vyšninių lipukų dėklas. Na, o jei ne, vis tiek buvo smagu.
Nors darbas užlipint visas tas vyšnias buvo tikrai ne iš lengvųjų, nes koteliai jau tokie plonyčiai ir trapūs. Aha, poroj vietų net sutrūko, bet nieko, nuo to tik įdomiau atrodo 
Įdomu, ar labai po kurio laiko apsitrins? Kol kas atrodo labai tvirtai ir nepažeidžiamai.
Šiandien kažkur buvo išlėkusi nuotaikytė. Matyt kai lyja visą savaitę, kai peršlampi kojas ir mylimus batus, kai negali pasimėgauti šiluma prie jūros, tai net ir išlindę saulės spinduliai ne taip greit sušildo. Taigi net ir šviečiant saulei nuotaikytė nebuvo pati šviesiausia. O kas geriausiai gali pataisyti nuotaiką? Na taip, šokoladas irgi, bet šiuo atveju ėmiausi kito metodo – sugalvojau įgyvendinti savo naujausią idėją ir būsimai užrašinei pasidaryti medžiagą.
Kai buvau maža ir lankiau darželį, labai norėjau būti ta, kuri kuria raštus tapetams ir audiniams. Matyt turiu slaptą meilę visokiausioms medžiagoms įdomesniais raštais. Tad ėmiau šiandien, susikaupiau, prisėdau, ir padariau nedidelę skiautelę baltos medžiagos su raudonom vyšniom artėjančiam naujam projektui. Ne, neaudžiau su staklėm audinių Viskas kiek paprasčiau – medvilninio balto audinio jau turėjau, o štai vyšnias teko atsakingai “pridekupažuoti”. Prisipažinsiu, kaip pirmam bandymui, visai neprastai išėjo – nuotrauką įdėsiu ryt arba kai jau baigsiu projektą. O kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad atrodo išties labai skaniai Primena gaivią vasaros dieną ir sušildo mintis.
