Geros nuotaikos užrašai

Ką reikia daryti, jei norite, kad aš kibčiau į darbą? Priviliokite mane dviem žodžiais: mezgimas ir labdara. Taip šiais metais iki Kalėdų esu įklimpusi į darbus iki ausų. Baigiau megzti dvi poras šiltų vilnonių kojinaičių Happeak parduotuvės akcijai. Kojinytės bus skirtos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų mažyliams (0-3 metų). Jų kojytėms tikrai reikia šilumos. Prie akcijos gali prisidėti visi, sugebantys numegzti porą kojinių.

Cituoju: “Lapkričio 1 – Gruodžio 12 dienomis atneškite vilnones kojinaites į Happeak parduotuvėlėje (Vilniaus g. 39/6, Vilniaus mokytojų namuose) stovinčią šilumos skrynelę*. Ši skrynelė, kartu su jūsų šiltais palinkėjimais , bus garbingai įteikta mūsų mažiesiems draugams. Mūsų tikslas – surinkti 120 porų kojinaičių..”

***

If you want me to do something, just whisper two keywords: knitting and charity.  That’s how I ended up promising to make a whole lot of things by the middle of December.  How am I going to do all of these things? Oh well, at least I finished knitting socks for a charity project by Happeak store. The little socks will be given to the children with development problems. These babies really need some warmth.

Kokios siaubingai nefotogeniškos kojinės, bet ką aš galiu pasakyti – esu priklausoma, noriu čia ir dabar numegzti dar bent ketverias poras. Reikia greičiau slėpti siūlus ir virbalus. O dabar turėčiau eiti ir pagaliau imtis daryti ką nors Kokono mugei. O varge, tikiuosi mano mūza manęs neapleis iki Kalėdų.

***

The socks look bad in the photos, but they are soooo addictive. I should hide all the yarn and needles in the house. And now off I go to make something for yet another charity fair. I hope my muse won’t leave me till Christmas.

Kartais būna dienų, kai norisi, kad niekas tavęs nematytų. Tam reikalui labai tinka ryškus makiažas, milžiniški akiniai nuo saulės ir kepurė. Aišku, derinukas galbūt ir atkreipiantis dėmesį, bet puikiai sugebantis paslėptį tikrąjį „aš“. Tiesa, tokį patį derinkuką galima naudoti tiesiog šaltomis žiemos dienomis, kai nuo sniego atsispindi saulė, o ausis žnaibo šaltukas. Kai kasdien mini takus ir šaligatvius po tris valandas, kepurė tikrai pravers.

***

Sometimes there are days when you want to be invisible in the crowd. Lots of make-up, big sunglasses and a hat will cover you if not from the eyes of the people then from people seeing the actual you. Actually, the same can work for a winter day when the snow reflects the sun and your ears are red from cold. A hat is really useful if you walk three hours each and every day.

Taigi besiruošdama žiemai, o gal kartais apimta noro būti truputį nematoma, pirmąkart gyvenime nusiraizgiau kepurę. Galėjau ir nusipirkti, bet norėjau būtent tokios spalvos, o parduotuvėse neradau. Taigi ėmiau siūlus (Julia by Bremont, 80% alpakos vilna, 20% šilkas), virbalus ir schemą. Pora vakarų ir kepurė jau ant mano galvos.

***

Preparing for winter or maybe for those invisible days I decided to knit a hat for the first time in my life. I could have easily bought it, but I knew the color I wanted and I couldn’t find it. So I took my yarn (Julia by Bremont, 80% fine alpaca, 20% silk), my needles and a pattern, sacrificed a coulpe of evenings and here you go – a Hat.

Japoniškų žurnalų pagalba net ir aš galiu būti mezgėja.

***

Even I can be a knitter with the Japanese magazines.

Kaip visada man nutinka, viskas prasidėjo nuo vieno kamuoliuko siūlų. Tokie malonūs liesti, tokie jaukūs, šilkiniai – jie verčia įsimylėti. Taigi parsinešiau aš kamuolėlį baltų siūlų namo ir sugalvojau, kad nunersiu mažą kepuraitę. Nėriau nėriau ir kai jau nunėriau, supratau, kad kepuraitė gerokai per maža. Na ką, viską išardžiau, bet taip lengvai nepasidaviau – žūt būt norėjau ką nors iš tų siūlų pagaminti. Dažnai susižaviu kokiais nors siūlais, jų tekstūra, spalvomis ir tada jau trūks plyš turiu tuos siūlus panaudoti.

***

As usually, it all started with one skein of yarn. Pleasant to touch, smooth 100 percent silk makes you fall in love with it, really. So I brought home a skein of white yarn and decided to crochet a little hat. Once I was done I realised that the hat is too little even for my little one. Oh well… but I wasn’t going to give up, no Ma’am. Once I’m in love with some yarn, I just have to give them a form of some kind.

Smegenys ilgai netruko ir sukūrė megztuko viziją. Prisimenat, kažkada sakiau, kad moku megzti tik kojines. Taip, nuo tų laikų pasistūmėjau į priekį ir išmokau megzti dar ir pirštines, bet megztiniai – nežinoma teritorija. Tačiau siūlai pasakė aiškiai: “Bus megztinis, ne kitaip. Ir ne bet koks, o jūreiviškas megztinis.” Na, bus tai bus. Nupėdinau į parduotuvę daugiau siūlų, nes net ir būdama labai didelė optimistė supratau, kad iš vieno kamuoliuko megztinio neišmegzt. Buvau teisi.

***

I soon had a vision of a sweater. A vision was clear on that “A sweater in a marine theme,” it said. I couldn’t argue and went to the shop to get more yarn. I’m optimistic, but not that optimistic to believe that one skein would be enough. And my judgement proved right.

Ir nors man iki mezgėjos profesionalės dar labai toli, bet megztuką užbaigti pavyko. Tikiu, kad tikra mezgėja būtų daug ką dariusi kitaip, bet kam tai dabar rūpi – megztukas yra. Ačiū Dievui už japoniškus žurnalus dėl kurių mezgimas pasidaro suprantamas net tokiai mezgėjai kaip aš.

***

And even though I’m far from professional kintter, I did manage to finish the sweater. Maybe true knitters would have done a lot of things differently, but I still knit the sweater! (Thanks goodness for Japanese knitting magazines that make knitting understandable even for me.)

Mažajam piliečiui patinka. Kur gi nepatiks, man irgi patiktų šilkinis megztinis su inkarais dekoruotom sagom. (Tik! beveik trys mėlynų Filatura Di Crosa “Golden Line Luxury” siūlų kamuoliukai ir vienas – baltų.)

***

The little guy seems to like it. I think I’d also like to have someone knit me a silk sweater with anchor buttons. (And only! three skeins of blue and one skein of white Filatura Di Crosa “Golden Line Luxury” yarn)

O dabar visus pakutensim, krapšt krapšt.

***

And now… tickle tickle everyone.

Supratau, kad man patinka megzti. Patyrusios mezgėjos nuo pradinukių slepia visą smagumo paslaptį. Aš jau seniai įtariau, kad jos kažką žino ir nesako. Dar visai neseniai mokėjau megzti tik pačius paprasčiausius raštus (t.y. lygiuoju, ripsu, na ir “atnarą”), o prieš porą savaičių įsidrąsinau pagaliau pabandyti pynes. Iki šiol jaučiausi nekompetentinga imtis tokio iš pirmo žvilgsnio sudėtingo dalyko, bet sukaupiau ryžtą ir pagalvojau – kas bus, tas bus.

Čia dar reikia paminėti mano aistrą indams. Labai mėgztu visokius indus, kurie savo faktūra primena mezginius. Esu ne kartą tokių užmačiusi interneto platybėse. Tuos “megztus” porcelianinius gražuolius galima nusipirkti čia, tik kaina truputį kandžiojasi. Mano mėgstamas gėlės vazonas irgi kiek primena mezginį. Atsimenu, todėl jį ir pirkau.

Ir dar reikia pridurti, kad esmi labai nepadori šeimininkė – svečiams pilu sklidinas taures vyno, mėgstu valgyti pirštais ir namie turiu vienintelę vazą, bet ir ta panaši į nupjautą metalinį vamzdį (nieko neprikiši, tėčio rankdarbis, labai ilgai laikosi gėlės). O šiaip gėles merkiu kur pakliūva: stikainiai, buteliai, bokalai – tinka viskas, kas po ranka.

Taigi sudėjus šiuos dedamuosius, sugalvojau nusimegzti vazą. Aha, vyras tik kilstelėjo antakį ir paklausė: “Kodėl ne keptuvę?” Na, todėl, kad vazą.

Tai štai, imam vieną slovikiuką. Gerai išsimatuojam. Tada imam vieną kamuoliuką siūlų ir mezgam patinkančiu raštu. Mezgam, kol atsibosta arba kol baigiasi siūlai. Susiuvam ir turim…

… turim… turim vazą. Šalin gėdą prieš padorius gėles dovanojančius lankytojus!

I think serious knitters have been hiding a secret from me. Knitting is fun! And I find more and more confidence in my knitting skills. This time I tried knitting cables and it worked! Wasn’t all that difficult. Of course, I had to use my knit piece somewhere. Having in mind that I love dishes and I have only a single vase, I decided to make a knit vase.  Yes, I always put flowers in glasses, bottles and anywhere you can imagine. I’ve seen porcelain vases that seemed as if knit and I loved them, but my knit vase turned out to be a much cheaper version that still looked good. So, all you need for a knit vase is a jar, some yarn, a pattern you love, and a couple of evenings spent knitting. That’s it. You’ve got it. And you won’t have to be ashamed for not having a regular vase anymore… yours is much better.