Kasmet pasižadu, kad Kalėdoms pradėsiu ruoštis anksti, bet iš tiesų beveik visada susizgrimbu apie gruodžio vidurį. Šįkart pradėjau ruoštis dar lapkritį, bet vis tiek per vėlai – daug darbų jau nebespėsiu. Teks atidėti kitoms Kalėdoms.
Bet šiemet bent jau padariau Advento kalendorių. Kai pamačiau šituos namukus, negalėjau atsispirti lankstymo ir klijavimo manijai… Advento kalendorius iškeliavo pas Loretą, nes juk ir suaugusieji nusipelno patirti Kalėdų laukimo džiaugsmą.
Every year I promise myself that I’ll start preparing for Christmas early enough, but every year I only start in mid December. Well, this year I started in November, but it’s still not early enough. I can’t believe it, but there are things I won’t manage to make till Christmas. Oh well, better luck next year.
Anyway, at least I made an Advent calendar this year. When I saw these little houses, I couldn’t resist obsessive folding and gluing. So here they are. The little houses are gone to Loreta, because even grown ups deserve the joy of waiting.
Kartą danguje gyveno maža žvaigždutė. Naktimis ji mėgo klausytis bangų ošimo ir slapčia grožėtis savo atvaizdu vandenyne. Ji buvo graži žvaigždutė kaip ir daugelis kitų mažų gražių žvaigždučių. Rugpjūčio viduryje jos laukė debiutančių pokylis, kurio metu mažos žvaigždutės galėdavo atsispirti nuo dangaus skliauto ir šauti paskui savo svajonę.
***
There once lived a little star. She liked to listen to the waves of the ocean and to secretly watch her reflection in the water. She was a beautiful little star just like many other beautiful little stars. She was waiting for a Debute ball in the middle of August. During the ball little stars could take off from the sky and follow their dreams.
Tačiau tą dieną, kai turėjo įvykti debiutančių pokylis, mažoji žvaigždutė susirgo. Ji kosčiojo ir turėjo gulėti lovoje apsirišusi gerklę šaliku. Gydytojas nieko nė nenorėjo girdėti apie šokius ir lakstymą paskui savo svajonę.
***
However, on the day when the Debute ball was supposed to take place, the little star got sick. She had to lie in bed with a scarf on her throat. The doctor didn’t want to hear anything about dances or following her dream.
Mažoji žvaigždutė labai nuliūdo, nes žinojo – kitos progos nebus. Jai teks iki gyvenimo pabaigos žvelgti į pasaulį iš dangaus aukštybių.
***
The little star got really upset as it knew that there would be no other chance for her to look for her dream. She would have to watch the world from the skies.
Taigi ji toliau kiekvieną naktį žvelgė į vandenyną, kol vieną spalio vakarą, bežvelgdama žemyn sugalvojo ranka pasiekti vandenį. Ji tiesė savo pirštų galiukus, tačiau vanduo buvo per toli. Ji taip įsitempė, kad netyčia atitrūko nuo dangaus ir… pliumpt… įkrito į vandenyną.
***
So every night she watched her reflection in the ocean when one October night she decided to reach for the water. The water was far away, so the little star had to reach hard and suddenly she felt herself falling into the ocean.
Šitaip mažąją žvaigždutę už rankos pagavo jos pačios svajonė.
***
That’s how the little star was caught by her dream.
Žmonės yra lyg laivai – plaukia gyvenimo jūra, kartais užplaukia į saugų uostą, kartais patenka į audrą, kartais laukia palankaus vėjo, o kartais susitinka su kitais laivais.
***
People are like ships – they sail in the sea of life, sometimes they get to a safe harbour, sometimes they find themselves in a storm, sometimes they’re waiting for a good wind and sometimes they meet other ships.
Ir laivui, ir žmogui svarbu turėti inkarą. Niekada negali žinoti, kokia audra gali užklupti ar kur norėsis sustoti ilgesniam laikui.
***
It’s important both for ships and for people to have an anchor because you never know when a storm can get you or where you will want to stop for a little while.
Taip pat svarbu turėti ir gelbėjimo ratą – maža kam prireiks ištiesti pagalbos ranką.
***
It’s also important to have a life saving ring as you might need to help someone in trouble.
O dar jūroje reikia turėti patikimą komandą, kad galėtum ja pasikliauti ne tik geru oru, bet ir sunkiausiomis akimirkomis, kai dangų raižo žaibai, o bangos ritasi per denį.
***
A good and trustworthy crew is also important at see. You need to be able to trust it both in good weather and in hard times when the sky is filled with lightning and the waves roll over the deck.
Ir dar… reikia, kad širdis būtų pilna meilės, nes tik meilė padės nugalėti visas kliūtis.
***
And the heart must be filled with love as only love can help you overcome obstacles.
Taip suręstas laivas galės skrosti vandenis nebijodamas nieko.
***
Such a ship can sail in the sea without fear.
Prisimenu, vaikystėje turėjau tokią knygą “Origami”. Tikriausiai ją turėjo pusė Lietuvos ir sėkmingai lankstydavo visus tuos žvėrelius ir gyvulėlius. Tik ne aš. Dažnai pasiimdavau pavartyti tą knygą ir vis norėdavau ką nors išlankstyti, o bet tačiau, nuo pat mažų dienų buvau origamio aliteratė. Per visą vaikystę nesugebėjau išlankstyti nė vieno nė mažiausio dalykėlio iš visos knygos. Atsimenu, labai pavydėjau sesei, kuri mamai kovo 8 d. proga išlankstė tulpes iš languoto sąsiuvinių popieriaus. Taigi origamį kaip man neįkandamą meno rūšį palikau protingesniems ir gudresniems už save.
O štai praėjusiais metais, kai teko sukti galvą popieriaus tematika, atsiminiau origamį ir, žinoma, savo nesėkmes. Tačiau nusprendžiau kibti į darbą ir kaip nors priversti man paklusti popierių. Mano planas buvo išlankstyti 1000 gervių laimei. Iš pradžių sekėsi nelabai kaip, bet internetas visagalis man padėjo ir galiausiai sugebėjau išlankstyti, ne, ne 1000, bet bent jau 100 gervių. Tai – vienintelis mano origaminis laimėjimas, nes daugiau nė vienas origamio gyvunėlis man vis tiek nepasiduoda. Bet galiu pasakyti, kad gervių lankstymas – labai meditatyvus užsiėmimas, nors tikriausiai norint išlankstyti tobulą gervę, reikia išties prieš tai jau būti išlanksčius 999.
Bet tokiems origaminiams aliteratams kaip ir aš, norintiems pradžiuginti artimą savo, nebūtina mokėti lankstyti gerves patiems. Galima prisidėti prie projekto “Origami gervė paštu” ir taip nustebinti draugus visuose pasaulio kampeliuose, o gal net ir laiptinės kaimyną.
O jei visgi norisi patiems išmokti lankstyti gervę, bent jau man labiausiai kažkada padėjo šitas aprašymas su iliustracijom.
I’ve been an origami looser since early childhood. When probably all Lithuania folded origami consulting a popular book at those times, I only looked at the beautiful pictures and sighed with despair. And when my sister gave my mother a bunch of folded origami tulips, I went green with jealousy. However, last year I was determined to folda thousand cranes for luck… and so now cranes are the only thing I’m capable of folding. But don’t you think I folded a thousand. I decided a hundred would be enough to bring me all the luck that I need. And even though I enjoyed folding cranes, I think you might only fold a perfect crane after folding 999 of them. Maybe that’s why you need a thousand for luck.
But if you are an origami looser the way I am, there’s no need to fold cranes yourself. Surprise your friend or maybe your neighbour with a folded crane by simply joining “Origami Crane by Mail”. Yes, you can do that even if you don’t live in Lithuania. Let a thousand cranes fly into the sky (or by air mail).
Just in case you want to fold an origami crane yourself, I want to share a great tutorial that helped me most.
Filed under: knygelės/bookbinding, popierius/paper, rankdarbiaujam/making
Jau seniai buvau išsitraukus iš tamsiuko popierius, kartoną, klijus. Nors mintyse kirba daug minčių mintelių, kokią knygelę būtų galima pagaminti, bet dėl tam tikrų techninių priežasčių mano namuose knygelės negimsta jau pusmetį, o gal ir daugiau. Bet visai neseniai man pavyko vėl prisiliesti prie popieriaus ir padaryti kiek neįprastą knygelės variantą: ne medžiaginį, gal kiek kalėdinį, gal kiek labiau primenantį albumuką, o gal – receptų knygą. Kokią paskirtį naujoji šeimininkė sugalvos, tokia ji ir bus. Aš tame albumuke surašyčiau visus kalėdinius šeimos receptus ir gal trumpas smagias istorijas, nutikusias prie Kūčių stalo.
It’s been a long time since I last took my papers, cardboards and glue out of the closet. Even though I have many ideas on what the new notebooks could look like, I can’t start bringing them to life for some technical reasons. Actually, it’s been half a year since my last notebook I think. But recently I had a chance to touch my fancy papers again! I did a slightly different version of a notebook I usually make. This time it’s paper only, maybe a bit Christmasy, a bit more like an album or a recipe book. I think it will suit whatever the new owner decides to use it for. I would write all the family Christmas recipes and maybe some funny stories of the Christmas Eve in it. Wouldn’t it be great to open such a family album and start getting ready for Christmas?
