Filed under: rankdarbiaujam/making

Mane gerai pažįstantys žino (nors geriau pagalvojus, gal dar taip ir nesimato, tai gal ir nežino), kad esu gerokai pamišusi kabliukų ir kitokių kabikų klausimu. Labai mėgstu visokius gražius kabliukus ir pakabas ir kitokius dalykus ant kurių galima ką nors kabinti. O kabinti aš turiu daug, visko ir visur. Kai keliauju į užsienį, stengiuosi parsivežti kokį patikusį kabliuką. Na, bet dabar ne apie tai. Dabar apie bendrą šeimyninį projektą virtuvei. Turiu įtarimą, kad tuoj man pavydės bent vienas žmogus.
***
Those who know me might also know that I’m seriously hooked on hooks. I love hanging my things on beautiful hooks, so every time I’m abroad, I bring a hook. But now I’ll tell you about a family project for my kitchen.

Tai va. Viskas prasidėjo, kai pamačiau štai tokį dalyką. Man trūks plyš užreikėjo ir būčiau nusipirkusi, bet… į Lietuvą nesiunčia. Taigi teko imtis priemonių ir meistrauti pačiai, nors tai ne visai tiesa. Ačiū, tėti! Perpjauti serviziniai puodeliai (ačiū ir mama!) yra ne mano, o tėčio nuopelnas. Mano nuopelnas yra tik dekoras ir galutinis idėjos realizavimas. Ačiū brangiausiajam už “idėjos” pakabinimą. Sakykit ką norit – tikras šeimyninis rankdarbis.
***
When I first saw the idea, i had to have them. The problem was that they didn’t ship to Lithuania. So I had to get creative and make some of my own. Thanks, dad, for cutting the cups! Thanks, mom, for donating the cups! Thanks, dear, for hanging the cups! A true family craft, I say.
Virtuvę su visom jos “grožybėm” paveldėjom iš buvusių buto šeimininkų ir iki šiol čia kabėjo šlykšti balto plastiko kabykla. Trejus metus. Nėra nieko pastovesnio už laikiną, ar ne? Bet plastiko kabyklai atėjo galas! Atrodo kur kas geriau. Tikiuosi, kad neprireiks dar trejų metų visam virtuvės remontui.
***
We got the kitchen in all its beauty from the previous owners. It took me three years to change the white plastic hanger to some stylish hooks. Three years! I hope it won’t take that long for a full redecorating of the kitchen. But even now it looks way better than before.

Žmonės yra lyg laivai – plaukia gyvenimo jūra, kartais užplaukia į saugų uostą, kartais patenka į audrą, kartais laukia palankaus vėjo, o kartais susitinka su kitais laivais.
***
People are like ships – they sail in the sea of life, sometimes they get to a safe harbour, sometimes they find themselves in a storm, sometimes they’re waiting for a good wind and sometimes they meet other ships.
Ir laivui, ir žmogui svarbu turėti inkarą. Niekada negali žinoti, kokia audra gali užklupti ar kur norėsis sustoti ilgesniam laikui.
***
It’s important both for ships and for people to have an anchor because you never know when a storm can get you or where you will want to stop for a little while.

Taip pat svarbu turėti ir gelbėjimo ratą – maža kam prireiks ištiesti pagalbos ranką.
***
It’s also important to have a life saving ring as you might need to help someone in trouble.
O dar jūroje reikia turėti patikimą komandą, kad galėtum ja pasikliauti ne tik geru oru, bet ir sunkiausiomis akimirkomis, kai dangų raižo žaibai, o bangos ritasi per denį.
***
A good and trustworthy crew is also important at see. You need to be able to trust it both in good weather and in hard times when the sky is filled with lightning and the waves roll over the deck.

Ir dar… reikia, kad širdis būtų pilna meilės, nes tik meilė padės nugalėti visas kliūtis.
***
And the heart must be filled with love as only love can help you overcome obstacles.

Taip suręstas laivas galės skrosti vandenis nebijodamas nieko.
***
Such a ship can sail in the sea without fear.
Filed under: etsy, knygelės/bookbinding, rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Ech, vasara ir ta gaiva, tas lietus, tas nupjautos žolės kvapas… taip ir skatina idėjas, gėlių žiedai neduoda ramybės ir kamuoja, kol neįamžini jų. Tiesa, mes nebemokame kalbėti gėlių kalba, tačiau jos galėtų mums daug pasakyti. Visai kaip karalienės Viktorijos laikais kiekvienas gėlės žiedas, jo spalva ir net dydis sekdavo ištisą istoriją.
***
The freshness of summer breeze, the rain, the smell of flowers – it all inspires me to keep my memories still. And even though we forgot how to speak the language of flowers, they could tell us a lot. Just like in the times of queen Victoria, the shape, the size, the color of flowers could tell a whole story.

Neužmirštuolės slepia gražią legendą. Pasakojama, kad vieną saulėtą viduramžių diena dama išėjo pasivaikščioti su riteriu upės pakrante. Riteris taip mylėjo savo damą, kad pasilenkė nuskinti neužmirštuolės. Tačiau jo šarvai buvo tokie sunkūs, kad riteris neišlaikė pusiausvyros ir įkrito į upę. Prieš upei jį pasiglemžiant, riteris tik spėjo numesti damai gėlelę ir surikti: ”Nepamiršk manęs!”
***
Forget-me-not has a beautiful legend saying that in medieval times, a knight and his lady were walking along the side of a river. He picked a flower, but because of the weight of his armour he fell into the river. As he was drowning he threw the flower to the lady and shouted “Forget-me-not”.

Taigi pabandžiau sudėti tą neužmirštuolių žydrynę, jų amžinos meilės pažadą, jų trapumą ir gražią legendą į dėžutę ir dienoraštį.
***
So I tried putting the promise of the eternal love, the fragility of the flower and the beautiful legend into a box and a journal.

Tikiuosi kas nors surašys čia savo slapčiausius prisiminimus, viltis ir svajones.
***
I hope someone will keep the most secret memories, hopes and dreams in it.
Su tikrom neužmirštuolėm.
***
With dried forget-me-nots.

Siuvinėta šilkiniais siūlais ant lino, priešlapiai ir dėžutės vidus dekoruoti William Morris motyvais.
***
Embroidered with silk on natural linen. Endpapers of the journal and the inside of the box lined with paper with William Morris ornaments.


Gera pradėti pusryčius skaniai ne tik pilvui, bet ir akims. Tiesa, kasdien lyginti staltieses, išsitraukti geriausius porcelianinius puodelius, paserviruoti stalą sidabro įrankiais pernelyg sudėtinga. Pusryčiauti dažniausiai norisi greitai.
***
It’s great to have tasty breakfast that are also pleasing to the eye. Sadly, it’s too difficult to iron tablecloths, pull out all that silverware and porcelain cups in the morning rush hour. I usually want my breakfast fast.
Taigi sugalvojau išeitį, kad nereikėtų tiesti staltiesių ir galbūt net kaip gauti pusryčius į lovą. Bet pirma turiu papasakoti, kaip aš įsimylėjau.
***
So I found a solution of how to serve breakfast beautifully without using a tablecloth. Actually, maybe I can now get breakfast to bed. But at first I have to tell you a story about how I fell in love.
Taigi tataigi, vienąkart gal prieš metus, o gal ir seniau, aptikau knygyne Williamo Morriso reprodukcijų knygą, atsiverčiau ir staiga man atėmė žadą – iš puslapio čiulbėjo paukštukai. Taip gražiai čiulbėjo susiglaudę. Nuo tada jie man neduoda ramybės. Gal net truputį kolekcionuoju juos. Ir kai staiga atradau siuvinėjimo schemą, pasidėjau ją ir laukiau. Laukiau, kol ateis įkvėpimas. Vieną dieną jis pasibeldė į duris ir pasiprašė įleidžiamas. Kai įleidau, tai jis per pirštų galiukus nukeliavo į adatą. O visa kita – jau istorija.
***
I saw a book of William Morris works maybe a year ago. I opened the pages and these little birds started singing. I stood there in awe listening to them and that’s when they put a spell on me. I think I even started collecting them and then I found a cross-stitch chart. I kept it in a safe place waiting for an inspiration to come. And one day it came right to my finger tips.
Ir štai kas nutiko paskui.
***
And that’s what happened then.
Dabar teliko sugalvoti, kaip pakišti siuvinį po stiklu, kad netyčia išlaistyta kava nesugadintų.
***
Now I only need to put a glass on top, so that accidentally spilt coffee wouldn’t ruin it.
Juodas Belfast linas 32, spavos rinktos iš akies.
***
Black Belfast linen 32 count. Colors of my choice.


Nors virti uogienes dar truputį per anksti, nes miškuose dar tik kalasi krūmokšnių lapeliai, bet ruoštis jau galima. O ir kam tos uogos iš miško, kai galima savų prisisirpinti.
***
It’s too early to make jams from berries since there are, of course, no berries in the forest. But it’s never too early to prepare. Actually, you can make berries grow anywhere in your room.
Saldžios prisirpusios ir dar ne visai prisirpusios uogos iš 89 prancūziškų mazgelių.
***
Sweet ripe and not so ripe berries from 89 french knots.
Kodėl nesakėt, kad tuos prancūziškus mazgus visai nesunku raityti!? O gal sakėt, tik negirdėjau/netikėjau? Turėjau pati atrasti bandymu keliu. Ničniekaip nesuprantu, kodėl anksčiau neišeidavo. O juk atrodo, kad viską dariau taip pat. Matyt, kad ne. Bet dabar atradau mazgų sukimo džiaugsmą. Atrodo, galėčiau sukti ir sukti juos visą dieną.
***
Why haven’t you told me that making french knots is so easy. Right, you’ve probably tried, but I didn’t believe/hear you. I had to find it for myself, but now I’m absolutely in love with french knots. Sometimes I think I could keep twisting them all day long.
Konservuoti tokių konservų irgi galėčiau daug.
***
I could also be making such conserves all day long.








