Filed under: receptai/recipes
Mano galva yra dalykų, kurių namuose niekaip, na tiesiog niekaip neįmanoma pasigaminti. Pavyzdžiui plastelino ar lydyto varškės sūrio. Nežinau, kodėl, bet man atrodo, kad tokiems dalykams taikomos kažkokios ypatingos aukštosios technologijos. Bet gi klysti – žmogiška. Beata iš “Beatos virtuvės” parodė, kad plasteliną lengvų lengviausiai galima išsivirti paprasčiausiam puode. O lydytas varškės sūris, pasirodo, irgi paprastas kaip trys kapeikos.
***
There are some things that can never be possibly made at home, I think. For example, play dough or cream cheese. I think you need some advanced technologies for those. Well… I’m wrong. Play dough is easily cooked in a simple pot, and making cream cheese is as easy as that.
Naminis lydytas varškės sūris
Imam:
1 kg varškės,
1 litro pieno,
2 kiaušinių,
100 g sviesto,
druskos pagal skonį,
0,5 arbatinio šaukštelio sodos.
Gaminam:
Pieną supilti į puodą, sudėti varškę ir virti ant lėtos ugnies kol atsiranda išrūgos.
Tada paimti kiaurasamtį ant jo užkloti marlę ir nukošti. Nukoštą varškę sudėti atgal į puodą, supilti išplaktus kiaušinius, sudėt sviestą, druską, sodą. Viską gerai išmaišyti.
Puodą statyti ant silpnos ugnies ir nuolat maišant kaitinti kol pasidarys vientisa masė. Jei norit prieš baigiant virti – galima įdėti kmynų arba patinkančių prieskonių.
Sūrį supilti į indelius ir dėti į šaldytuvą kad sustingtų.
Šaltinis: Jovita.lt
Mano pastabos: Gaminau iš pusės kiekio, tad sūrio gavosi apie 300 g. Kai nukošinėsit varškę, nenuspauskit per daug, kad varškė nebūtų sausa, nes sūris bus ne tąsus, o labai tirštas. Ir dar, paimprovizuokit su prieskoniais.
Home-made cream cheese
You’ll need:
1 kg cottage cheese,
1 liter milk,
2 eggs,
100 g butter,
salt,
0,5 tsp baking soda
Let’s make it:
Simmer milk and cottage cheese till whey is separated.
Filter cottage cheese. Add eggs, butter, salt, baking soda to cottage cheese and simmer.
Refridgerate.
Yes, it’s that simple.
My notes: When filtering cottage cheese, don’t press the cheese. You don’t want it to be dry. Dry cottage cheese = dry cream cheese. Improvise with spices.
Kai ją pamačiau, iškart įsimylėjau ir man jos žūt būt prireikė. Kam? Na tiesiog, dėl grožio. Bet kai ją gavau, nusprendžiau, kad ją tiesiog privalu naudoti pagal paskirtį.
***
I fell in love with it the first time I saw it, so, of course, I desperately needed it. Why? Oh well, just for the beauty of it. But when I got it, I immediately understood, that I must use it.
Kas ji? Ogi trapios tešlos sausainių aka shortbread forma! Labai elegantiška, tinkanti angliškai arbatėlės popietei, skirta elegantiškiems sausainiams kepti.
***
What is it then? A shortbread mould! Very elegant, perfect for English tradition of five o’clock tea and for making beautiful shortbread, of course.
Pirmąkart nieko neišėjo. Bet formą reikia prisijaukinti. Antras bandymas jau kur kas geresnis. Tiesa, reikėjo ištraukus sausainį ne pulti fotografuoti, o pjaustyti, kol dar karštas, nes paskui atvėso ir bepjaustant sutrupėjo grožis. Ir dar reikėjo tešlą geriau įspausti į formą. Bet tai tik detalės. Mmm… skonis ir grožis.
***
First try was a failure. Second try was much better. Of course, I still need practice. I should have pressed the dough harder into the mould and I shouldn’t have taken photos of shortbread before slicing it… it got cool and cumbled when I tried to slice it later. But it’s nothing, really… it tastes great and it’s Beautiful!
Trapūs sausainiai su citrinomis ir levanda
Imam:
110 g sviesto
1/2 stiklinės cukraus pudros
1 stiklinė miltų
vanilės ekstrakto
smulkintų levandų žiedų
1 citrinos žievelės
žiupsnelio druskos
Gaminam:
Sviestą ištrinam su cukraus pudra. Sudedam vanilės ekstraktą, druską, miltus, levandų žiedus, citrinų žieveles ir gerai išminkom tešlą. Įspaudžiam tešlą į formą, paviršių subadom šakute ir kišam į orkaitę. Kepam 150 ˚C orkaitėj apie 45 minutes. Ištraukiam iš orkaitės. Palaukiam apie 10 minučių, išverčiam iš formos ir supjaustom, kol dar šiltas. Viskas!
***
Lemon-Lavender Shortbread
You’ll need:
110 g butter
1/2 cup confectioner’s sugar
1 cup flour
vanilla extract
lavender flowers chopped
lemon zest of 1 lemon
a pinch of salt
Let’s make it:
Beat butter and confectioner’s sugar until well mixed. Add flour, salt, vanilla extract, lavender blossoms and lemon zest. Knead the dough until soft and silky.
Put the dough in a mould and press hard. Prick the surface with a fork.
Bake in the oven at 150 ˚C for around 45 minutes. Take it out and leave to cool for about 10 minutes. Remove the shortbread from the mould and slice it while it’s still warm.
That’s it!
Mano galva namai turi kvepėti pyragais. Na, iš tiesų meluoju, nes mano namai pyragais kvepia ne taip jau ir dažnai. Bet grįžus iš kelionių norisi vėl kažkaip prisijaukinti savo erdves ir savus džinus, o tam labai padeda pyragai.
***
I think true home should smell of pies. Well, maybe I’m not really sincere as my home doesn’t smell of pies very often. However, when I’m back home from some journey I need to domesticate the spaces and the genies in them. A pie is a best way then.
Mėgstu gervuoges, nes jos man primena vaikystę, kai viešint pas tetą kartu eidavome į turgelį, išsirinkdavome dideles juodas uogas ir grįžusios namo valgydome jas su pienu ir cukrumi. Taigi sentimentai ir Jamie Oliver receptas mane įkvėpė imtis darbo.
***
I love blackberry. It reminds me of my childhood when my aunt and I used to go to a local market, buy big fresh blackberries and theneat them with milk and sugar. So inspired by sentiments and Jamie Oliver’s recipe I tried making a new pie.
Viskas būtų buvę kur kas paprasčiau, jei Lietuvoje būtų galima rasti jau iškeptą pyrago pagrindą. Mielai prisipirkčiau, prisikraučiau į šaldiklį ir džiaugčiausi lengvu pyrago gaminimo būdu. Tačiau kol kas pyrago pagrindą tenka keptis pačiai, o tai ir užtrunka, ir kainuoja daug kantrybės, nes, matyt, dar neradau tobulo pyrago pagrindo recepto. Bet galiu pasakyti, kad pyragas pavyko.
***
It would be much easier if you could get frozen pie shells in Lithuania. I’d buy a whole bunch, stick them into the freezer and be a great pie maker. But no, each time I have to make pie shell from scratch and I haven’t found the perfect recipe yet, so it costs me great patience and energy. But this time the pie turned out great.
Originalų Jamie Oliver receptą galima aptikti jo svetainėje. O aš pateiksiu receptą su savo komentarais, nes nors ir nesu kulinarijos ekspertas, leidau sau truputį pakeisti receptūrą.
Torta di more
Imam:
Tešlai:
125g sviesto
100g cukraus pudros
žiupsnelį druskos
255g miltų
2 didelių kiaušinių baltymus
2 šaukštus šalto pieno ar vandens
1 vanilės ankšties sėklų (nebūtina)
pusės citrinos žievelę (nebūtina)
Įdarui:
1 vanilės ankšties sėklų
500g mascarpone sūrio
100ml grietinėlės
3 šaukštai cukraus
310g gervuogių
4 šaukštai gervuogių
3šaukštai grappa (nebūtina)
mėtų lapelių papuošimui
Gaminam:
Tešla:
Rankomis ar mikseriu sumaišom visas sudėtines dalis išskyrus pieną. Turėtų gautis tešlos trupiniai. Įpilam pieno ir išminkom tešlą. Minkant nereikia persistengti, tikrai tikrai, nes bus kaip man – tešla gausis truputį kietoka, ne tokia trapi.
Vyniojam tešlą į plėvelę ir kišam mažiausiai valandai į šaldytuvą.
Ištraukiam ir iškočiojam. Aš kočioju tešlą pasidėjusi ant maistinės plėvelės ir uždengusi ją kitu maistinės plėvelės sluoksniu. Taip gan patogu, nes visi namai nepribyra miltų, o kočėlas nelimpa prie tešlos.
Išklojam pyrago forma ir kišam valandai į šaldiklį.
Ištraukiam ir dedam į iki 180ºC įkaitintą orkaitę. Kepam, kol įgauna auksinę spalvą. Jamie kažkaip iškepa tešlą per 12 minučių, man prireikė daugiau. Gal todėl, kad į tešlą neįsiskaičius sudėjau ne kiaušinio baltymus, o visą kiaušinį – nesupaisysi.
Iškepusį pyrago pagrindą atšaldom ir išverčiam iš skardos.
Įdaras:
Gerai išplakam mascarpone, vanilę, grietinėlę, cukrų ir grappą iki blizgesio (arba iki patinkančios koncistencijos). Aš grappos nedėjau, nes šiuo metu negaliu alkoholio. Bet įtariu, kad būtų skaniau. Gausis toks posaldis kremas.
Tuomet aš visą pyrago pagrindą plonai ištepiau gervuogių uogiene (praėjusių metų triūsas nenuėjo veltui). Sudėjau mascarpone masę į pyrago pagrindą. Ant viršaus sukaišiojau gervuoges – kuo daugiau, tuo skaniau. Dar galima papuošti mėtų lapeliais dėl grožio, bet aš jų neturėjau, tai tiek to. O tada pyragas keliauja į šaldytuvą. Man šaldytuve bent pusdienį pastovėjęs pyragas buvo skanesnis nei ką tik pagamintas.
Ir į sveikatą, o gal į storumą, nes pyragas riebokas.
***
You can get Jamie’s recipe of Torta di more and much more at his site. Even though I’m not an expert cook, I did allow myself to make some slight modifications. For example, I spread the blackberry jam on the pie crust rather than dab each blackberry into jam. But I suppose it would turn out great either way.
Kai anądien užsimaniau išsikepti braškinių keksiukų, negalėjau patikėti savo akimis – braškių nebėra!!! Nebėra nei prie parduotuvės, nei turgelyje – niekur nebėra!!! Tai ką, vasara jau į pabaigą? Kažkaip nė nespėjau pastebėt kaip tos braškės ėmė ir baigėsi.
***
When I decided to bake strawberry cupcakes the other day, I couldn’t believe my eyes – the strawberries were gone!!! I mean it – there were no strawberries in the farmer’s market, none at all!!! Does it mean the summer is almost over? I didn’t even notice how the strawberries disappeared.
Bet prieš porą dienų būdama Ekspuodicijoj užmačiau kelias braškes ir iškaulijau, nes labai norėjau išbandyti braškinius keksiukus.
***
But a couple of days ago during my Expotition I noticed some strawberries in a field and I got them. I really wanted to try strawberry cupcakes.
Keksiukus kepiau pagal Beatos virtuvės receptą. Turiu pasakyti, kad žalia, t.y. nekepta, tešla buvo dieviškai skani. Taip, aš esu iš tų kepėju, kurie išlaižo tešlos dubenį ir nulaižo plaktuvą. Čia nuo vaikystės laikų, kai atostogaudama pas nuostabią kepėją močiutę lakstydavau su žalios tešlos gabalu. Keksiukai iškilo kuo puikiausiai – be menkiausio įtrūkimo. Žodžiu, receptas labai geras, jei ne vienas Bet…
***
This time I made cupcakes according to Beatos virtuve recipe. The dough was nice, the cupcakes rose evenly. The recipe was great except one thing…
Niekaip nesuprantu, kaip taip nutiko, bet nutiko. Matuodama cukrų pažiūrėjau į padalą, skirtą ne cukrui, o miltams. Buvau tikra, kad atmatavau cukrų teisingai. Bet tik gerokai vėliau, jau kišdama keksiukus į orkaitę supratau savo klaidą – padauginau cukraus, vietoj 150 g cukraus įdėjau 250 g. Ir jau niekaip nebeišimsi. Taigi dabar valgau labai saldžius keksiukus ir vis keikiu save, kad nesupratau ženklo, kai matuojant cukrų baigėsi visas namie esantis baltasis cukrus, tad paskutinį 100 g teko pakeisti geltonuoju.
***
I have no idea how it happened, but it did anyway. When measuring sugar I looked at the scale for flour, not for sugar. This way I measured 250 g instead of 150 g. I understood that only when putting cupcakes into the oven. Oh well… hello sweet life. I should have understood the sign when I ran out of white sugar while measuring, but no… I just substituted the last 100 g with yellow sugar.
Kepsiu dar, būtinai, ir su teisingu cukraus kiekiu. O, tiesa, reikės sulaukti kito braškių sezono.
***
I will bake them again and with the right amout of sugar. Ah, but I’ll have to wait for the next strawberry season.
Filed under: receptai/recipes
Kaip ten sakė Džiuljeta: “Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji nuo to kvepės mažiau?” Bet šįkart aš ne apie gėles, o apie įmantrų vieno deserto pavadinimą. Nors, šiaip jis ne tiek įmantrus, kiek itališkas, o viskas, kas užvadinta itališkai, skamba labai egzotiškai ir iškart patraukia dėmesį.
***
Like Juliet said:
What’s in a name? That which we call a rose
By any other name would smell as sweet.
Well, this time it’s not about flowers but rather about a fancy name for a simple dessert. In fact, the name might be not fancy at all except that it’s Italian and everything Italian sounds fancy.
Taigi varčiau aš vieną receptų knygą su gražiais paveiksliukais ir mano akys užkliuvo už panna cotta deserto. Labai jau gražiai buvo nufotografuota ir atrodė lengvas tarsi ryto migla. O viską, kas taip gražu, norisi išbandyti tučtuojau. Visa laimė, kad sudėtinių dalių taip mažai ir visos jos – namuose.
***
While listing through a recipe book I saw a great picture of panna cotta. I suddenly had an urge to try out making something so beautiful. Luckily, the list of ingredients is so small I had everything at home.
Pasirodo, ta panna cotta, tai tokia grietinėlės žėlė, jei jau paprastai ne itališkai išsireiškus. Nors ir itališkai, pasirodo, desertas tesivadina virta grietinėlė. Čia tik lietuviškai ausiai panna cotta egzotiškai skamba. Bet žinot ką, nors ir labai paprastas, bet velniškai skanus (ir truputį riebus) desertas šiltiems vasaros vakarams arba, dar geriau, saulėtiems pusryčiams.
***
Actually panna cotta just sounds fancy, but in real life it’s easy to make and in Italian it just means “cooked cream”. Nevertheless, it’s still great for warm summer evenings and even better for sunny breakfast.
Panna Cotta
Imam:
250 ml riebios grietinėlės (35 proc.)
2 v.š. cukraus
2 lapeliai želatinos
vanilės ekstrakto arba vanilės ankšties arba vanilinio cukraus
Gaminam:
Užmerkiam želatinos lapelius 5 minutėms į šaltą vandenį, kad išbrinktų. Tuo tarpu grietinėlę, cukrų ir vanilę užvirinam. Maišydami paverdam dar kelias minutes.
Ištraukiam želatiną iš vandens, nusunkiam ir sudedam į karštą grietinėlę. Gerai išmaišom ir išpilstom į nedidelius indelius. Kad nenutiktų taip kaip man, indelius patepkite bekvapiu aliejum, nes kitaip panna cotta neišsivers. Palaikom šaldytuve bent apie porą valandų, kol sustings.
Valgom su daaaaug uogų.
Panna Cotta
You’ll need:
250 ml heavy cream
2 tbsp sugar
2 leaves of gelatin
Vanilla extract or vanilla sugar or vanilla bean
Let’s make it:
Heat the heavy cream, sugar and vanilla in a saucepan.
Put gelatine leaves in cold water in a medium-sized bowl and let stand 5 to 10 minutes. Wring the sheets out and stir them into the warm cream mixture.
Oil the cups. Pour panna cotta into cups and refridgerate for at least two hours.
Serve with lots of berries!
