Filed under: receptai/recipes
Mėgstu, kai palengva atsėlina žiema, su savim atsinešdama išskirtinę skonių gamą. Kepti kaštainiai, karštas vynas, mandarinai, imbieriniai sausainiai ir… granatai. Negaliu apsakyti, kaip mėgstu šitą vaisių. Esu tikra, kad Ieva Adomą gundė ne obuoliu, o granatu. Nes kas gi daugiau nei granatas galėtų būti vaisingumo simboliu. Atleiskit man, jei manot, kad maistas negali būti seksualus, bet granatas man – maistinio seksualumo viršūnė. O dar ir be galo skanus. Prisimenu, kaip vaikystėje pas močiutę rakinėdavom granatus ir kruopščiai apčiulpdavom kiekvieną sėklytę – pačias sėklas mums buvo griežtai uždrausta nuryti dėl kažkokių prietarų. O… koks malonumas laužti granatą ir žiūrėti, kaip byra sėklytės.
***
Winter is bringing us a whole bunch of exquisite tastes – roast chestnuts, hot wine, tangerines, gingerbread cookies and… pomegranates. I simply adore this fruit. It’s so beautiful I’m sure Eve seduced Adam with it. I remember how we used to pick out the seeds in my grandmother’s living room and eat them one by one. Oh what a nice feeling it is to break a pomegranate and watch it’s seeds.
Kaip bebūtų keista, niekada nešovė į galvą mintis ką nors iš granatų gaminti. Na, nebent pagardinti kepamą mėsą. Bet štai anądien vaikštinėjau po parduotuves ir staiga, tarsi iš giedro dangaus, man toptelėjo, kad niekada nesu mačiusi granatų uogienės. Uogienes juk verda iš pačių netikėčiausių vaisių ir uogų, bet štai granatų uogienės matyti neteko net prabangiausiose parduotuvėse. Tada ir sugalvojau, kad būtinai turiu mesti sau iššūkį. Kaip vėliau paaiškėjo, iššūkis dieviško skonio, nors gamyba ir užtrunka.
***
Strange as it may seem, but I’ve never made anything with pomegranates. I simply eat them. But while I was walking in a shop the other day, it came to me that I’d never seen pomegranate jam in my life. They make jams from all kinds of strange fruits and berries, but pomegranate jam seems to be missing. So I decided this would be my challenge. A very tasty challenge, indeed.
Granatų uogienė
Imam:
3 – 3,5 stiklinės granatų sulčių
3 stiklinės cukraus
1 stiklinė granatų sėklų
1 citrinos sulčių
Gaminam:
Pradžiai tenka išspausti granatų sultis. Mano metodas – išrankioti visas sėklytes, sudėti jas į merlinį maišelį ir rankomis spausti tol, kol yra sulčių. Taip pat granatų sultis galima bandyti spausti sulčiaspaude, skirta citrusams. O štai paprasta sulčiaspaude sulčių spausti nerekomenduotina, nes membrana ir kauliukai gali gerokai apkartinti sultis.
Taigi kai sultys jau išspaustos. Supilam sultis į puodą su cukrum ir verdam ant silpnos ugnies… Verdam verdam verdam, bent 30 minučių. Protarpiais vis nugraibom rožines putas.
Tada supilam citrinos sultis ir granatų sėklytes ir verdam toliau. Dar bent 30 minučių. kuo ilgiau virsim, tuo tirštesnė bus uogienė.
Kai jau uogienė pakankamo tirštumo, supilstom į indelius, užsukam ir ilgais vakarais mėgaujamės.
Šaltinis: Cafefernando
***
You can find the recipe of Pomegranate Jam in Cafefernando blog.
Man atrodo, po truputį artinasi Kalėdos.
***
I think Christmas is coming slowly.
Filed under: receptai/recipes
Mano galva yra dalykų, kurių namuose niekaip, na tiesiog niekaip neįmanoma pasigaminti. Pavyzdžiui plastelino ar lydyto varškės sūrio. Nežinau, kodėl, bet man atrodo, kad tokiems dalykams taikomos kažkokios ypatingos aukštosios technologijos. Bet gi klysti – žmogiška. Beata iš “Beatos virtuvės” parodė, kad plasteliną lengvų lengviausiai galima išsivirti paprasčiausiam puode. O lydytas varškės sūris, pasirodo, irgi paprastas kaip trys kapeikos.
***
There are some things that can never be possibly made at home, I think. For example, play dough or cream cheese. I think you need some advanced technologies for those. Well… I’m wrong. Play dough is easily cooked in a simple pot, and making cream cheese is as easy as that.
Naminis lydytas varškės sūris
Imam:
1 kg varškės,
1 litro pieno,
2 kiaušinių,
100 g sviesto,
druskos pagal skonį,
0,5 arbatinio šaukštelio sodos.
Gaminam:
Pieną supilti į puodą, sudėti varškę ir virti ant lėtos ugnies kol atsiranda išrūgos.
Tada paimti kiaurasamtį ant jo užkloti marlę ir nukošti. Nukoštą varškę sudėti atgal į puodą, supilti išplaktus kiaušinius, sudėt sviestą, druską, sodą. Viską gerai išmaišyti.
Puodą statyti ant silpnos ugnies ir nuolat maišant kaitinti kol pasidarys vientisa masė. Jei norit prieš baigiant virti – galima įdėti kmynų arba patinkančių prieskonių.
Sūrį supilti į indelius ir dėti į šaldytuvą kad sustingtų.
Šaltinis: Jovita.lt
Mano pastabos: Gaminau iš pusės kiekio, tad sūrio gavosi apie 300 g. Kai nukošinėsit varškę, nenuspauskit per daug, kad varškė nebūtų sausa, nes sūris bus ne tąsus, o labai tirštas. Ir dar, paimprovizuokit su prieskoniais.
Home-made cream cheese
You’ll need:
1 kg cottage cheese,
1 liter milk,
2 eggs,
100 g butter,
salt,
0,5 tsp baking soda
Let’s make it:
Simmer milk and cottage cheese till whey is separated.
Filter cottage cheese. Add eggs, butter, salt, baking soda to cottage cheese and simmer.
Refridgerate.
Yes, it’s that simple.
My notes: When filtering cottage cheese, don’t press the cheese. You don’t want it to be dry. Dry cottage cheese = dry cream cheese. Improvise with spices.
Kai ją pamačiau, iškart įsimylėjau ir man jos žūt būt prireikė. Kam? Na tiesiog, dėl grožio. Bet kai ją gavau, nusprendžiau, kad ją tiesiog privalu naudoti pagal paskirtį.
***
I fell in love with it the first time I saw it, so, of course, I desperately needed it. Why? Oh well, just for the beauty of it. But when I got it, I immediately understood, that I must use it.
Kas ji? Ogi trapios tešlos sausainių aka shortbread forma! Labai elegantiška, tinkanti angliškai arbatėlės popietei, skirta elegantiškiems sausainiams kepti.
***
What is it then? A shortbread mould! Very elegant, perfect for English tradition of five o’clock tea and for making beautiful shortbread, of course.
Pirmąkart nieko neišėjo. Bet formą reikia prisijaukinti. Antras bandymas jau kur kas geresnis. Tiesa, reikėjo ištraukus sausainį ne pulti fotografuoti, o pjaustyti, kol dar karštas, nes paskui atvėso ir bepjaustant sutrupėjo grožis. Ir dar reikėjo tešlą geriau įspausti į formą. Bet tai tik detalės. Mmm… skonis ir grožis.
***
First try was a failure. Second try was much better. Of course, I still need practice. I should have pressed the dough harder into the mould and I shouldn’t have taken photos of shortbread before slicing it… it got cool and cumbled when I tried to slice it later. But it’s nothing, really… it tastes great and it’s Beautiful!
Trapūs sausainiai su citrinomis ir levanda
Imam:
110 g sviesto
1/2 stiklinės cukraus pudros
1 stiklinė miltų
vanilės ekstrakto
smulkintų levandų žiedų
1 citrinos žievelės
žiupsnelio druskos
Gaminam:
Sviestą ištrinam su cukraus pudra. Sudedam vanilės ekstraktą, druską, miltus, levandų žiedus, citrinų žieveles ir gerai išminkom tešlą. Įspaudžiam tešlą į formą, paviršių subadom šakute ir kišam į orkaitę. Kepam 150 ˚C orkaitėj apie 45 minutes. Ištraukiam iš orkaitės. Palaukiam apie 10 minučių, išverčiam iš formos ir supjaustom, kol dar šiltas. Viskas!
***
Lemon-Lavender Shortbread
You’ll need:
110 g butter
1/2 cup confectioner’s sugar
1 cup flour
vanilla extract
lavender flowers chopped
lemon zest of 1 lemon
a pinch of salt
Let’s make it:
Beat butter and confectioner’s sugar until well mixed. Add flour, salt, vanilla extract, lavender blossoms and lemon zest. Knead the dough until soft and silky.
Put the dough in a mould and press hard. Prick the surface with a fork.
Bake in the oven at 150 ˚C for around 45 minutes. Take it out and leave to cool for about 10 minutes. Remove the shortbread from the mould and slice it while it’s still warm.
That’s it!
Mano galva namai turi kvepėti pyragais. Na, iš tiesų meluoju, nes mano namai pyragais kvepia ne taip jau ir dažnai. Bet grįžus iš kelionių norisi vėl kažkaip prisijaukinti savo erdves ir savus džinus, o tam labai padeda pyragai.
***
I think true home should smell of pies. Well, maybe I’m not really sincere as my home doesn’t smell of pies very often. However, when I’m back home from some journey I need to domesticate the spaces and the genies in them. A pie is a best way then.
Mėgstu gervuoges, nes jos man primena vaikystę, kai viešint pas tetą kartu eidavome į turgelį, išsirinkdavome dideles juodas uogas ir grįžusios namo valgydome jas su pienu ir cukrumi. Taigi sentimentai ir Jamie Oliver receptas mane įkvėpė imtis darbo.
***
I love blackberry. It reminds me of my childhood when my aunt and I used to go to a local market, buy big fresh blackberries and theneat them with milk and sugar. So inspired by sentiments and Jamie Oliver’s recipe I tried making a new pie.
Viskas būtų buvę kur kas paprasčiau, jei Lietuvoje būtų galima rasti jau iškeptą pyrago pagrindą. Mielai prisipirkčiau, prisikraučiau į šaldiklį ir džiaugčiausi lengvu pyrago gaminimo būdu. Tačiau kol kas pyrago pagrindą tenka keptis pačiai, o tai ir užtrunka, ir kainuoja daug kantrybės, nes, matyt, dar neradau tobulo pyrago pagrindo recepto. Bet galiu pasakyti, kad pyragas pavyko.
***
It would be much easier if you could get frozen pie shells in Lithuania. I’d buy a whole bunch, stick them into the freezer and be a great pie maker. But no, each time I have to make pie shell from scratch and I haven’t found the perfect recipe yet, so it costs me great patience and energy. But this time the pie turned out great.
Originalų Jamie Oliver receptą galima aptikti jo svetainėje. O aš pateiksiu receptą su savo komentarais, nes nors ir nesu kulinarijos ekspertas, leidau sau truputį pakeisti receptūrą.
Torta di more
Imam:
Tešlai:
125g sviesto
100g cukraus pudros
žiupsnelį druskos
255g miltų
2 didelių kiaušinių baltymus
2 šaukštus šalto pieno ar vandens
1 vanilės ankšties sėklų (nebūtina)
pusės citrinos žievelę (nebūtina)
Įdarui:
1 vanilės ankšties sėklų
500g mascarpone sūrio
100ml grietinėlės
3 šaukštai cukraus
310g gervuogių
4 šaukštai gervuogių
3šaukštai grappa (nebūtina)
mėtų lapelių papuošimui
Gaminam:
Tešla:
Rankomis ar mikseriu sumaišom visas sudėtines dalis išskyrus pieną. Turėtų gautis tešlos trupiniai. Įpilam pieno ir išminkom tešlą. Minkant nereikia persistengti, tikrai tikrai, nes bus kaip man – tešla gausis truputį kietoka, ne tokia trapi.
Vyniojam tešlą į plėvelę ir kišam mažiausiai valandai į šaldytuvą.
Ištraukiam ir iškočiojam. Aš kočioju tešlą pasidėjusi ant maistinės plėvelės ir uždengusi ją kitu maistinės plėvelės sluoksniu. Taip gan patogu, nes visi namai nepribyra miltų, o kočėlas nelimpa prie tešlos.
Išklojam pyrago forma ir kišam valandai į šaldiklį.
Ištraukiam ir dedam į iki 180ºC įkaitintą orkaitę. Kepam, kol įgauna auksinę spalvą. Jamie kažkaip iškepa tešlą per 12 minučių, man prireikė daugiau. Gal todėl, kad į tešlą neįsiskaičius sudėjau ne kiaušinio baltymus, o visą kiaušinį – nesupaisysi.
Iškepusį pyrago pagrindą atšaldom ir išverčiam iš skardos.
Įdaras:
Gerai išplakam mascarpone, vanilę, grietinėlę, cukrų ir grappą iki blizgesio (arba iki patinkančios koncistencijos). Aš grappos nedėjau, nes šiuo metu negaliu alkoholio. Bet įtariu, kad būtų skaniau. Gausis toks posaldis kremas.
Tuomet aš visą pyrago pagrindą plonai ištepiau gervuogių uogiene (praėjusių metų triūsas nenuėjo veltui). Sudėjau mascarpone masę į pyrago pagrindą. Ant viršaus sukaišiojau gervuoges – kuo daugiau, tuo skaniau. Dar galima papuošti mėtų lapeliais dėl grožio, bet aš jų neturėjau, tai tiek to. O tada pyragas keliauja į šaldytuvą. Man šaldytuve bent pusdienį pastovėjęs pyragas buvo skanesnis nei ką tik pagamintas.
Ir į sveikatą, o gal į storumą, nes pyragas riebokas.
***
You can get Jamie’s recipe of Torta di more and much more at his site. Even though I’m not an expert cook, I did allow myself to make some slight modifications. For example, I spread the blackberry jam on the pie crust rather than dab each blackberry into jam. But I suppose it would turn out great either way.
Kai anądien užsimaniau išsikepti braškinių keksiukų, negalėjau patikėti savo akimis – braškių nebėra!!! Nebėra nei prie parduotuvės, nei turgelyje – niekur nebėra!!! Tai ką, vasara jau į pabaigą? Kažkaip nė nespėjau pastebėt kaip tos braškės ėmė ir baigėsi.
***
When I decided to bake strawberry cupcakes the other day, I couldn’t believe my eyes – the strawberries were gone!!! I mean it – there were no strawberries in the farmer’s market, none at all!!! Does it mean the summer is almost over? I didn’t even notice how the strawberries disappeared.
Bet prieš porą dienų būdama Ekspuodicijoj užmačiau kelias braškes ir iškaulijau, nes labai norėjau išbandyti braškinius keksiukus.
***
But a couple of days ago during my Expotition I noticed some strawberries in a field and I got them. I really wanted to try strawberry cupcakes.
Keksiukus kepiau pagal Beatos virtuvės receptą. Turiu pasakyti, kad žalia, t.y. nekepta, tešla buvo dieviškai skani. Taip, aš esu iš tų kepėju, kurie išlaižo tešlos dubenį ir nulaižo plaktuvą. Čia nuo vaikystės laikų, kai atostogaudama pas nuostabią kepėją močiutę lakstydavau su žalios tešlos gabalu. Keksiukai iškilo kuo puikiausiai – be menkiausio įtrūkimo. Žodžiu, receptas labai geras, jei ne vienas Bet…
***
This time I made cupcakes according to Beatos virtuve recipe. The dough was nice, the cupcakes rose evenly. The recipe was great except one thing…
Niekaip nesuprantu, kaip taip nutiko, bet nutiko. Matuodama cukrų pažiūrėjau į padalą, skirtą ne cukrui, o miltams. Buvau tikra, kad atmatavau cukrų teisingai. Bet tik gerokai vėliau, jau kišdama keksiukus į orkaitę supratau savo klaidą – padauginau cukraus, vietoj 150 g cukraus įdėjau 250 g. Ir jau niekaip nebeišimsi. Taigi dabar valgau labai saldžius keksiukus ir vis keikiu save, kad nesupratau ženklo, kai matuojant cukrų baigėsi visas namie esantis baltasis cukrus, tad paskutinį 100 g teko pakeisti geltonuoju.
***
I have no idea how it happened, but it did anyway. When measuring sugar I looked at the scale for flour, not for sugar. This way I measured 250 g instead of 150 g. I understood that only when putting cupcakes into the oven. Oh well… hello sweet life. I should have understood the sign when I ran out of white sugar while measuring, but no… I just substituted the last 100 g with yellow sugar.
Kepsiu dar, būtinai, ir su teisingu cukraus kiekiu. O, tiesa, reikės sulaukti kito braškių sezono.
***
I will bake them again and with the right amout of sugar. Ah, but I’ll have to wait for the next strawberry season.
