Kai praėjusiais metais išsiuvinėjau Kalėdų vainiką, negalvojau, kad taip ilgai užtruks, kol jį įrėminsiu. Tiesiog negalėjau rasti tinkančio rėmo. O taip norėjosi ko nors apvalaus. Ir tada sugalvojau!
***
When I stitched a Christmas wreath last year, I never thought it would take me so long to frame it. I simply couldn’t find a proper frame. And then an idea came to me!
DMC rėmelis. Dekupuotas. Namuose vyko aršios diskusijos renkant dekupažo motyvą. Nuomonės keitėsi gal kokius penkis kartus. Galiausiai likau prie vyro pasiūlyto varianto, nes pati jau buvau pasimetusi tarp gausybės. Ir, pasakysiu tik jums, tyliai į ausį… jis buvo teisus.
***
Decoupaged DMC frame. We had quite a discussion on a decoupaged ornament. Ideas changed at least five times and I ended up using my husband’s suggestion. Don’t tell him, but he was right.
Taigi pagaliau turėsiu savo nuosavą Kalėdų vainiką.
***
So at last I’m a proud owner of a Christmas wreath.
Filed under: siuviniai/embroidery

Mano gyvenime vanduo užima ypatingą vietą. Gal dėl to, kad užaugau mieste, kuriame net oras pripildytas vandens kvapo, o gal tiesiog todėl, kad vanduo turi neišmatuojamą energijos kiekį. Negalėčiau gyventi mieste, kuriame nebūtų bent menkučio tekančio vandens šaltinio, nes kartais būna akimirkų, kai man gyvybiškai svarbu atsisėsti ant kranto ir klausyti, kaip teka vanduo ir pasakoja savo istoriją atsimušdamas į akmenis, nešdamas šakalius, bučiuojamas saulės.
***
Water has a special place in my heart. Maybe it’s because I grew up in a city that has the smell of water even in the air, or maybe because water has immense energy, but I definitely could not live in a city without a running water source. Sometimes I feel the urge to sit on a bank and listen to the story of water.
Jei atvirai, didžiausia meile sergu jūrai. Kai grįžtu namo į Klaipėdą, man nereikia važiuoti prie jūros. Jei atvirai, dažnai ir nenuvažiuoju. Bet man būtina žinoti, kad ji šalia, kad ji kaip koks perpetuum mobile atsimuša į krantą, kad jos bangos laižo smėlį, kad jos gelmėse tyliai alsuoja kriauklės.
***
My biggest affair is with the sea. When I come back to Klaipeda, I don’t go running to see the sea, no (in fact, I rarely go to the sea). However, I need to know that it’s near and it’s waves are like a perpetuum mobile licking the sand.
Iki šiol prisimenu tuos nuostabius tamsiai mėlynus vaikystės vakarus, kai visa šeima važiuodavome prie jūros ir tolumoje stebėdavome laivų žiburius ir klausydavome jūros mūšos. Laivai plaukdavo pro šalį, jų geltoni žiburiai glostydavo vėjo sušiauštus plaukus, o jūros bangos dainuodavo lopšinę.
***
I still remember these dark blue evenings of my childhood when our family used to go to the sea to watch the ships pass by. Their yellow light would feel so cosy, so comfortable and relaxing and the beat of the sea would almost lull me to sleep.
Todėl skiriu šitą siuvinėtą medvilne ir lietuviškais gintarais kimštą meilę jūrai.
***
I dedicate my love to the sea with these cross-stitched hearts filled with cotton and Lithuanian amber.

Oras svaigiai kvepia, o galva net sukasi nuo gėlių darželiuose mirgančių spalvų. Atrodo, kad net persisotini tuo sodrumu ir norisi tiesiog šildančio paprastumo.
***
The air smells of thousand blossoms and the eyes see thousands of colours. The whole body is overwhelmed with senses, so it’s nice to make something simple yet hearwarming.

Taigi adatą į rankas ir pirmyn į darbą gaminti fotoalbumo neseniai vestuves atšokusiems draugams.
***
I take my needle again and begin. A photoalbum for my friends who have just recently got married.
Tamtyč parinkau lietuvišką liną ir baltą siuvinėjimą, kad esant toli nuo Lietuvos jie prisimintų močiučių siuvinėtas staltieses, šviežios duonos kvapą ir medumi kvepiančias pievas.
***
I deliberately chose Lithuanian linen and white emroidery, so that when far away they would always remember embroidered tablecloths by their grandmothers, the smell of freshly baked bread and green meadows.
Bet aš nebūčiau aš, jei vis tiek neįdėčiau trupučio spalvų.
***
But it wouldn’t be my true self if I didn’t put any colors.
Filed under: etsy, knygelės/bookbinding, rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Ech, vasara ir ta gaiva, tas lietus, tas nupjautos žolės kvapas… taip ir skatina idėjas, gėlių žiedai neduoda ramybės ir kamuoja, kol neįamžini jų. Tiesa, mes nebemokame kalbėti gėlių kalba, tačiau jos galėtų mums daug pasakyti. Visai kaip karalienės Viktorijos laikais kiekvienas gėlės žiedas, jo spalva ir net dydis sekdavo ištisą istoriją.
***
The freshness of summer breeze, the rain, the smell of flowers – it all inspires me to keep my memories still. And even though we forgot how to speak the language of flowers, they could tell us a lot. Just like in the times of queen Victoria, the shape, the size, the color of flowers could tell a whole story.

Neužmirštuolės slepia gražią legendą. Pasakojama, kad vieną saulėtą viduramžių diena dama išėjo pasivaikščioti su riteriu upės pakrante. Riteris taip mylėjo savo damą, kad pasilenkė nuskinti neužmirštuolės. Tačiau jo šarvai buvo tokie sunkūs, kad riteris neišlaikė pusiausvyros ir įkrito į upę. Prieš upei jį pasiglemžiant, riteris tik spėjo numesti damai gėlelę ir surikti: ”Nepamiršk manęs!”
***
Forget-me-not has a beautiful legend saying that in medieval times, a knight and his lady were walking along the side of a river. He picked a flower, but because of the weight of his armour he fell into the river. As he was drowning he threw the flower to the lady and shouted “Forget-me-not”.

Taigi pabandžiau sudėti tą neužmirštuolių žydrynę, jų amžinos meilės pažadą, jų trapumą ir gražią legendą į dėžutę ir dienoraštį.
***
So I tried putting the promise of the eternal love, the fragility of the flower and the beautiful legend into a box and a journal.

Tikiuosi kas nors surašys čia savo slapčiausius prisiminimus, viltis ir svajones.
***
I hope someone will keep the most secret memories, hopes and dreams in it.
Su tikrom neužmirštuolėm.
***
With dried forget-me-nots.

Siuvinėta šilkiniais siūlais ant lino, priešlapiai ir dėžutės vidus dekoruoti William Morris motyvais.
***
Embroidered with silk on natural linen. Endpapers of the journal and the inside of the box lined with paper with William Morris ornaments.


Gera pradėti pusryčius skaniai ne tik pilvui, bet ir akims. Tiesa, kasdien lyginti staltieses, išsitraukti geriausius porcelianinius puodelius, paserviruoti stalą sidabro įrankiais pernelyg sudėtinga. Pusryčiauti dažniausiai norisi greitai.
***
It’s great to have tasty breakfast that are also pleasing to the eye. Sadly, it’s too difficult to iron tablecloths, pull out all that silverware and porcelain cups in the morning rush hour. I usually want my breakfast fast.
Taigi sugalvojau išeitį, kad nereikėtų tiesti staltiesių ir galbūt net kaip gauti pusryčius į lovą. Bet pirma turiu papasakoti, kaip aš įsimylėjau.
***
So I found a solution of how to serve breakfast beautifully without using a tablecloth. Actually, maybe I can now get breakfast to bed. But at first I have to tell you a story about how I fell in love.
Taigi tataigi, vienąkart gal prieš metus, o gal ir seniau, aptikau knygyne Williamo Morriso reprodukcijų knygą, atsiverčiau ir staiga man atėmė žadą – iš puslapio čiulbėjo paukštukai. Taip gražiai čiulbėjo susiglaudę. Nuo tada jie man neduoda ramybės. Gal net truputį kolekcionuoju juos. Ir kai staiga atradau siuvinėjimo schemą, pasidėjau ją ir laukiau. Laukiau, kol ateis įkvėpimas. Vieną dieną jis pasibeldė į duris ir pasiprašė įleidžiamas. Kai įleidau, tai jis per pirštų galiukus nukeliavo į adatą. O visa kita – jau istorija.
***
I saw a book of William Morris works maybe a year ago. I opened the pages and these little birds started singing. I stood there in awe listening to them and that’s when they put a spell on me. I think I even started collecting them and then I found a cross-stitch chart. I kept it in a safe place waiting for an inspiration to come. And one day it came right to my finger tips.
Ir štai kas nutiko paskui.
***
And that’s what happened then.
Dabar teliko sugalvoti, kaip pakišti siuvinį po stiklu, kad netyčia išlaistyta kava nesugadintų.
***
Now I only need to put a glass on top, so that accidentally spilt coffee wouldn’t ruin it.
Juodas Belfast linas 32, spavos rinktos iš akies.
***
Black Belfast linen 32 count. Colors of my choice.










