Photos by manufacturer

Šiandien negalėjau patikėti savo akimis. Mes čia dekupažinam visokius vazonėlius, lentynėles ir kitokią smulkmę. Gal jau reikėtų imtis rimtesnių projektų? Pirmyn dekoruoti savo automobilių! Kažkada anksčiau jau rašiau, kad automobilius galima siuvinėti. O dabar galima ir dekupuoti (ar šitaip taisyklingai lietuviškai reikėtų sakyti?)!

***

I couldn’t believe my eyes when I saw it today. I decoupage trays, plates and other trivial stuff when I should be decoupaging my car! Previously I wrote how you can cross-stitch a car and now you can also decoupage it.

Tobulas, tiesiog tobulas skilinėjimas, ech. 599 GTB Fiorano China Limited Edition, vienintelis toks, išpuoštas rankų darbo piešiniu, primenančiu suskilusį keramikinį Songų dinastijos indą. Ir tik 1,2 mln. eurų. Jei taip imčiau ir išdekupuočiau savo auto, gal irgi galėčiau parduoti aukcione už panašią sumą? Na gerai, maniškė – ne Ferraris, tai užteks ir milijono litų.

***

Oh, such a perfect crackle! The one and only 599 GTB Fiorano China Limited Edition, inspired by Ge Kiln porcelain of the Song Dynastysold for 1,2 mln euros. I wonder how much I’d get for my car if I decoupaged it. A million litas would be more than enough.

Mano galva yra dalykų, kurių namuose niekaip, na tiesiog niekaip neįmanoma pasigaminti. Pavyzdžiui plastelino ar lydyto varškės sūrio. Nežinau, kodėl, bet man atrodo, kad tokiems dalykams taikomos kažkokios ypatingos aukštosios technologijos. Bet gi klysti – žmogiška. Beata iš “Beatos virtuvės” parodė, kad plasteliną lengvų lengviausiai galima išsivirti paprasčiausiam puode. O lydytas varškės sūris, pasirodo, irgi paprastas kaip trys kapeikos.

***

There are some things that can never be possibly made at home, I think. For example, play dough or cream cheese. I think you need some advanced technologies for those. Well… I’m wrong. Play dough is easily cooked in a simple pot, and making cream cheese is as easy as that.

Naminis lydytas varškės sūris

Imam:

1 kg varškės,
1 litro pieno,
2 kiaušinių,
100 g sviesto,
druskos pagal skonį,
0,5 arbatinio šaukštelio sodos.

Gaminam:

Pieną supilti į puodą, sudėti varškę ir virti ant lėtos ugnies kol atsiranda išrūgos.

Tada paimti kiaurasamtį ant jo užkloti marlę ir nukošti. Nukoštą varškę sudėti atgal į puodą, supilti išplaktus kiaušinius, sudėt sviestą, druską, sodą. Viską gerai išmaišyti.

Puodą statyti ant silpnos ugnies ir nuolat maišant kaitinti kol pasidarys vientisa masė. Jei norit prieš baigiant virti – galima įdėti kmynų arba patinkančių prieskonių.

Sūrį supilti į indelius ir dėti į šaldytuvą kad sustingtų.

Šaltinis: Jovita.lt

Mano pastabos: Gaminau iš pusės kiekio, tad sūrio gavosi apie 300 g. Kai nukošinėsit varškę, nenuspauskit per daug, kad varškė nebūtų sausa, nes sūris bus ne tąsus, o labai tirštas. Ir dar, paimprovizuokit su prieskoniais.

Home-made cream cheese

You’ll need:

1 kg cottage cheese,
1 liter milk,
2 eggs,
100 g butter,
salt,
0,5 tsp baking soda

Let’s make it:

Simmer milk and cottage cheese till whey is separated.

Filter cottage cheese. Add eggs, butter, salt, baking soda to cottage cheese and simmer.

Refridgerate.

Yes, it’s that simple.

My notes: When filtering cottage cheese, don’t press the cheese. You don’t want it to be dry. Dry cottage cheese = dry cream cheese. Improvise with spices.

Jei pasaulis būtų idealus, būčiau dešimčia centimetrų aukštesnė, gyvenčiau Amsterdame, dirbčiau meno galerijoj, laisvalaikiu kurčiau savo rankdarbius ir iš viso to sugebėčiau pragyventi taip, kad galėčiau šitaip rengtis. Kasdien. Tiesą sakant, jei turėčiau tokius Laboutin’o aukštakulnius, tiek jau to, atsisakyčiau tų papildomų dešimties centimetrų ūgio. Na gerai, nereikia ir tų aukštakulnių – nusipirksiu pigesnius. Bet va suknelė!!! Man jos mirtinai mirtiniausiai reikia. Trūks plyš turiu sugalvoti, kaip nusikopijuoti ir surasti, kas pasiūtų. Stebuklinga suknelė.

O kol kas einu toliau sau žaisti drabužinės. Tikras laiko ėdikas, bet taip malonu svajoti, kaip gražiai galima apsirengti.

***

If the world was an ideal place, I’d  be ten centimeters higher, I’d live in Amsterdam, work in an art gallery and create crafts on my free time, and be able to dress like that every day. If I had such Laboutin heels, I would refuse the ten centimeters. And if I had that dress… This is my dream dress for this fall. I really need to find someone to sew it to me. It’s a die for.

But for now I’m gone stacking my imaginary wardrobe. It’s so nice to dream of nice things.

Photo by Loreta from Allthebeautifulthings

Žinau, kad Helovynas  - anokia čia lietuviška šventė, bet šventės juk niekam nemaišo. Taigi su!

***

Even if Halloween is not a part of traditional Lithuanian culture, but I think celebrations can’t make harm. So, happy Halloween.

Photo by Loreta from Allthebeautifulthings

Mane gerai pažįstantys žino (nors geriau pagalvojus, gal dar taip ir nesimato, tai gal ir nežino), kad esu gerokai pamišusi kabliukų ir kitokių kabikų klausimu. Labai mėgstu visokius gražius kabliukus ir pakabas ir kitokius dalykus ant kurių galima ką nors kabinti. O kabinti aš turiu daug, visko ir visur. Kai keliauju į užsienį, stengiuosi parsivežti kokį patikusį kabliuką. Na, bet dabar ne apie tai. Dabar apie bendrą šeimyninį projektą virtuvei.  Turiu įtarimą, kad tuoj man pavydės bent vienas žmogus.

***

Those who know me might also know that I’m seriously hooked on hooks. I love hanging my things on beautiful hooks, so every time I’m abroad, I bring a hook. But now I’ll tell you about a family project for my kitchen.

Tai va. Viskas prasidėjo, kai pamačiau štai tokį dalyką. Man trūks plyš užreikėjo ir būčiau nusipirkusi, bet… į Lietuvą nesiunčia. Taigi teko imtis priemonių ir meistrauti pačiai, nors tai ne visai tiesa. Ačiū, tėti! Perpjauti serviziniai puodeliai (ačiū ir mama!) yra ne mano, o tėčio nuopelnas. Mano nuopelnas yra tik dekoras ir galutinis idėjos realizavimas. Ačiū brangiausiajam už “idėjos” pakabinimą. Sakykit ką norit – tikras šeimyninis rankdarbis.

***

When I first saw the idea, i had to have them. The problem was that they didn’t ship to Lithuania. So I had to get creative and make some of my own. Thanks, dad, for cutting the cups! Thanks, mom, for donating the cups! Thanks, dear, for hanging the cups! A true family craft, I say.

Virtuvę su visom jos “grožybėm” paveldėjom iš buvusių buto šeimininkų ir iki šiol čia kabėjo šlykšti balto plastiko kabykla. Trejus metus. Nėra nieko pastovesnio už laikiną, ar ne? Bet plastiko kabyklai atėjo galas! Atrodo kur kas geriau. Tikiuosi, kad neprireiks dar trejų metų visam virtuvės remontui.

***

We got the kitchen in all its beauty from the previous owners. It took me three years to change the white plastic hanger to some stylish hooks. Three years! I hope it won’t take that long for a full redecorating of the kitchen. But even now it looks way better than before.

]]> http://lapai.wordpress.com/2009/10/29/the-life-of-a-tea-cup/feed/ 13 lapai kabliukai kabliukai1 kabliukai2 kabliukai3 http://lapai.wordpress.com/2009/10/27/out-and-about/ http://lapai.wordpress.com/2009/10/27/out-and-about/#comments Tue, 27 Oct 2009 08:48:51 +0000 lapai http://lapai.wordpress.com/?p=949 ]]>

Jei kada važiuosit pasidairyti po jau garsų Dituvos turgų Klaipėdos rajone, nepasididžiuokite ir padarykite kelių kilometrų lankstą iki Priekulės geležinkelio stoties. Gal šiuo metu vaizdas ir ne ypač nuostabus, nes dalį stoties pastato remontuoja, bet 1875 m. pastatytas pastatų kompleksas tikrai vertas dėmesio.

***

If you ever end up in Priekule (near Klaipeda town), visit its railway station. Built in 1875 it is a cultural heritage worth notice.

Visai neseniai jis buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ir išties, šviečiant rudeninei saulei pro geltonus medžių lapus, geležinkeliečių namai ir pati stotis dvelkia romantika.

***

The station is in the process of renovation, but its nonetheless romantic with its red bricks and arc windows.

O kur dar bildantys, dundantys ir ūkiantys traukiniai.

***

And with the trains passing by, of course.

Kartais būna dienų, kai norisi, kad niekas tavęs nematytų. Tam reikalui labai tinka ryškus makiažas, milžiniški akiniai nuo saulės ir kepurė. Aišku, derinukas galbūt ir atkreipiantis dėmesį, bet puikiai sugebantis paslėptį tikrąjį „aš“. Tiesa, tokį patį derinkuką galima naudoti tiesiog šaltomis žiemos dienomis, kai nuo sniego atsispindi saulė, o ausis žnaibo šaltukas. Kai kasdien mini takus ir šaligatvius po tris valandas, kepurė tikrai pravers.

***

Sometimes there are days when you want to be invisible in the crowd. Lots of make-up, big sunglasses and a hat will cover you if not from the eyes of the people then from people seeing the actual you. Actually, the same can work for a winter day when the snow reflects the sun and your ears are red from cold. A hat is really useful if you walk three hours each and every day.

Taigi besiruošdama žiemai, o gal kartais apimta noro būti truputį nematoma, pirmąkart gyvenime nusiraizgiau kepurę. Galėjau ir nusipirkti, bet norėjau būtent tokios spalvos, o parduotuvėse neradau. Taigi ėmiau siūlus (Julia by Bremont, 80% alpakos vilna, 20% šilkas), virbalus ir schemą. Pora vakarų ir kepurė jau ant mano galvos.

***

Preparing for winter or maybe for those invisible days I decided to knit a hat for the first time in my life. I could have easily bought it, but I knew the color I wanted and I couldn’t find it. So I took my yarn (Julia by Bremont, 80% fine alpaca, 20% silk), my needles and a pattern, sacrificed a coulpe of evenings and here you go – a Hat.

Japoniškų žurnalų pagalba net ir aš galiu būti mezgėja.

***

Even I can be a knitter with the Japanese magazines.

Kaip visada man nutinka, viskas prasidėjo nuo vieno kamuoliuko siūlų. Tokie malonūs liesti, tokie jaukūs, šilkiniai – jie verčia įsimylėti. Taigi parsinešiau aš kamuolėlį baltų siūlų namo ir sugalvojau, kad nunersiu mažą kepuraitę. Nėriau nėriau ir kai jau nunėriau, supratau, kad kepuraitė gerokai per maža. Na ką, viską išardžiau, bet taip lengvai nepasidaviau – žūt būt norėjau ką nors iš tų siūlų pagaminti. Dažnai susižaviu kokiais nors siūlais, jų tekstūra, spalvomis ir tada jau trūks plyš turiu tuos siūlus panaudoti.

***

As usually, it all started with one skein of yarn. Pleasant to touch, smooth 100 percent silk makes you fall in love with it, really. So I brought home a skein of white yarn and decided to crochet a little hat. Once I was done I realised that the hat is too little even for my little one. Oh well… but I wasn’t going to give up, no Ma’am. Once I’m in love with some yarn, I just have to give them a form of some kind.

Smegenys ilgai netruko ir sukūrė megztuko viziją. Prisimenat, kažkada sakiau, kad moku megzti tik kojines. Taip, nuo tų laikų pasistūmėjau į priekį ir išmokau megzti dar ir pirštines, bet megztiniai – nežinoma teritorija. Tačiau siūlai pasakė aiškiai: “Bus megztinis, ne kitaip. Ir ne bet koks, o jūreiviškas megztinis.” Na, bus tai bus. Nupėdinau į parduotuvę daugiau siūlų, nes net ir būdama labai didelė optimistė supratau, kad iš vieno kamuoliuko megztinio neišmegzt. Buvau teisi.

***

I soon had a vision of a sweater. A vision was clear on that “A sweater in a marine theme,” it said. I couldn’t argue and went to the shop to get more yarn. I’m optimistic, but not that optimistic to believe that one skein would be enough. And my judgement proved right.

Ir nors man iki mezgėjos profesionalės dar labai toli, bet megztuką užbaigti pavyko. Tikiu, kad tikra mezgėja būtų daug ką dariusi kitaip, bet kam tai dabar rūpi – megztukas yra. Ačiū Dievui už japoniškus žurnalus dėl kurių mezgimas pasidaro suprantamas net tokiai mezgėjai kaip aš.

***

And even though I’m far from professional kintter, I did manage to finish the sweater. Maybe true knitters would have done a lot of things differently, but I still knit the sweater! (Thanks goodness for Japanese knitting magazines that make knitting understandable even for me.)

Mažajam piliečiui patinka. Kur gi nepatiks, man irgi patiktų šilkinis megztinis su inkarais dekoruotom sagom. (Tik! beveik trys mėlynų Filatura Di Crosa “Golden Line Luxury” siūlų kamuoliukai ir vienas – baltų.)

***

The little guy seems to like it. I think I’d also like to have someone knit me a silk sweater with anchor buttons. (And only! three skeins of blue and one skein of white Filatura Di Crosa “Golden Line Luxury” yarn)

O dabar visus pakutensim, krapšt krapšt.

***

And now… tickle tickle everyone.

Kartą danguje gyveno maža žvaigždutė. Naktimis ji mėgo klausytis bangų ošimo ir slapčia grožėtis savo atvaizdu vandenyne. Ji buvo graži žvaigždutė kaip ir daugelis kitų mažų gražių žvaigždučių. Rugpjūčio viduryje jos laukė debiutančių pokylis, kurio metu mažos žvaigždutės galėdavo atsispirti nuo dangaus skliauto ir šauti paskui savo svajonę.

***

There once lived a little star. She liked to listen to the waves of the ocean and to secretly watch her reflection in the water. She was a beautiful little star just like many other beautiful little stars. She was waiting for a Debute ball in the middle of August. During the ball little stars could take off from the sky and follow their dreams.

Tačiau tą dieną, kai turėjo įvykti debiutančių pokylis, mažoji žvaigždutė susirgo.  Ji kosčiojo ir turėjo gulėti lovoje apsirišusi gerklę šaliku. Gydytojas nieko nė nenorėjo girdėti apie šokius ir lakstymą paskui savo svajonę.

***

However, on the day when the Debute ball was supposed to take place, the little star got sick. She had to lie in bed with a scarf on her throat. The doctor didn’t want to hear anything about dances or following her dream.

Mažoji žvaigždutė labai nuliūdo, nes žinojo – kitos progos nebus. Jai teks iki gyvenimo pabaigos žvelgti į pasaulį iš dangaus aukštybių.

***

The little star got really upset as it knew that there would be no other chance for her to look for her dream. She would have to watch the world from the skies.

Taigi ji toliau kiekvieną naktį žvelgė į vandenyną, kol vieną spalio vakarą, bežvelgdama žemyn sugalvojo ranka pasiekti vandenį. Ji tiesė savo pirštų galiukus, tačiau vanduo buvo per toli. Ji taip įsitempė, kad netyčia atitrūko nuo dangaus ir… pliumpt… įkrito į vandenyną.

***

So every night she watched her reflection in the ocean when one October night she decided to reach for the water. The water was far away, so the little star had to reach hard and suddenly she felt herself falling into the ocean.

Šitaip mažąją žvaigždutę už rankos pagavo jos pačios svajonė.

***

That’s how the little star was caught by her dream.

]]> http://lapai.wordpress.com/2009/10/02/a-life-of-a-star/feed/ 2 lapai zvaigzde1 nugarele vaizdas atversta zvaigzde pirmas Etsy banner http://lapai.wordpress.com/2009/09/30/looking-for-autumn/ http://lapai.wordpress.com/2009/09/30/looking-for-autumn/#comments Wed, 30 Sep 2009 20:11:12 +0000 lapai http://lapai.wordpress.com/?p=903 ]]>

Žmonės kalba, kad jau ruduo. Aš jais tikiu, nes net mano kaimynė jau įnešė į namus savo gražiąją svyrančią begoniją. Bet iš tikrųjų spalvingo rudens ženklų dar ne tiek ir daug. Taigi nusprendėme geriau paieškoti ir… mes jį radome. Gražų ir truputį mistišką, kvepiantį ir spalvotą.

***

People say it’s autumn already. I have no reason not to believe because even my neighbour brought inside her flowers. However, the colourful autumn isn’t here yet. So we decided to look for it better and found this beautiful and magical autumn.

Jūs irgi galite jį rasti Karmazinų pažintiniame take. Tik jei bus paliję, nevažiuokit iš piliakalnio pusės, nes garantuotai norint grįžti atgal teks prašyti kokio traktoriaus pagalbos.

***

You can also go looking for it in Karmazinai track. It’s a beautiful walk through a forest with a river by your side.