Geros nuotaikos užrašai


Tas svaiginantis kvapas
August 22, 2007, 10:38 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making

Susidūriau aš su tokia problema, kuri bėgant laikui vis stiprėja. Kadangi gamindama knygutes ir dėkliukus turiu stipriai suklijuoti audinį, vis ieškau tinkamų klijų. Kol kas apsistojau ties “Moment” klasika. Tik štai bėda – begaminant knygutes galima neblogai apsisvaiginti 🙂 nes smirdi gerokai. Kol dar vasara, tenka dirbti ant palangės atsidarius langą, kad visi namai neprasmirstų, bet bijau pagalvoti, kas bus, kai atvės.

Turiu ir klijus tekstilei – suklijuoja neblogai, bet problema ta pati – smarvė. Superklijai klijuoja tikrai gerai ir beveik nesmirdi, bet nuo jų graužia akis. Lipalas nedvokia ir akių nuo jo negraužia, bet bijau, kad klijuoja jis ne taip patikimai. “Glue stick” išvis nepajėgia audinio suklijuoti.

Gal kas galit pasiūlyt tvirtai klijuojančių, bet nedvokiančių ir kitų ryškių pašalinių poveikių neturinčių klijų?

Štai toks dabar mano klijų arsenalas (iš kairės į dešinę – “Glue stick”, mediumas perkelti servetėlę ant audinio, “Lipalas”, “Moment” ir klijai tekstilei):

klijai

Advertisements


Klajonės
August 18, 2007, 7:23 pm
Filed under: parduotuvės/shopping, popierius/paper

Taigi kad jau vasara, tai norisi ištrūkti iš savojo miestelio ir pažiūrėti, kaip kitur žmonės gyvena. Ta proga nusprendėm išrūkti į laisvą dvasia miestą pailsėt nuo rutinos, pasisemti idėjų ir įkvėpt kitokio oro. O oras buvo tikrai puikus 🙂 bet miestas pasirodė dar puikesnis. Galėčiau ten gyventi… tikriausiai dar ir dėl to, kad rankdarbių parduotuvės ten toli gražu ne tokios kaip pas mus. O vargeli. Kai užėjau į popieriaus parduotuvę, tai galvojau, kad reikės mane iš ten išnešinėti – pati savo kojom neišeisiu, o jei išeisiu, tai būsiu ten savo kailį pardavusi. Tokia gausybė pačio įvairiausio popieriaus, kurį tik ir norisi liesti, čiupinėti, o po to į tašę krautis 🙂 ir dar tas velnio pardavėjas, kuris jau bepakuojant mano tikrai tikrai nedidelę krūvelę bedė pirštu į gretimą gulintį juodą lapą, dekoruotą auksinėm sakurų šakelėm, ir priminė, kad jis – rankų darbo ir labai gražus. Aha, pati matau kad labai gražus. Dabar jau gailiuosi, kad nepasiėmiau. Matyt teks dar sugrįžti, nes po tokios parduotuvės nebesinori į mūsiškį pasirinkimą žiūrėt.

Amsterdam



Apie laiko skyles ir kt.
August 4, 2007, 8:51 am
Filed under: šiaip/stuff

Savaitė buvo velnioniškai beprotiška ir akimirkomis jaučiausi kaip voverė rate. Kai tenka nuolat kažkur skubėti, kai žinai, kad sąraše tiek visko, kad laiką reikia planuotis minutėmis, kažkur smegenų kertelėje kyla klausimas: “Kam man tai? Ar man viso to reikia?” Bet kažkodėl net ir tomis akimirkomis atrodo, kad reikia, nes jei turėčiau marias laisvo laiko ir galėčiau nieko neveikti, būčiau kur kas nelaimingesnė.
Labai gerai atsimenu jausmą, kai baigiasi kas nors didelio (muzikos mokykla, mokykla, universitetas ar dar kas) ir atsiveria laiko skylė. Jei jos neužpildai, ji žioji ir kėsinasi į tavo pojūčius, nes jautiesi tarsi mielinė tešla, kylanti į niekur.
Ir tada labiausiai trokštu tą laiko skylę kuo nors užpildyti, kad galėčiau vėl jausti, jog esu naudinga, gal tik pačiai sau, bet naudinga.
Negaliu ramiai sėdėti vienoje vietoje ir laukti, kol ant galvos nukris gyvenimas. Noriu gyventi pati. Tikriausiai dėl to namie visas kampas užverstas visokiausiais dalykais, kuriuos norisi išbandyti. Smalsumas pražudė katę. Bet smalsumas yra kaip spalvoti pieštukai – “Kokią spalvą išsitrauksi iš dėžutės?”
piestukai.jpg