Geros nuotaikos užrašai


Thinking out loud
September 27, 2008, 8:18 pm
Filed under: šiaip/stuff

Tikriausiai geras pusmetis, kaip nebeturiu savo kioskučio ir nepardavinėju savo rankdarbių. Kai viską pradėjau, netikėjau, kad pavyks ir kad kam nors mano darbai patiktų taip, kad juos pirktų. Vėliau kažkaip netikėtai viskas įsisuko ir atrodė, kad pavargau nuo visų užsakymų. Šiandien viską daryčiau kitaip ir tas pusmetis pertraukos buvo tikrai į naudą. Bet, gal užklumpant rudeniui, o gal tiesiog šiaip, imu pasiilgti kioskučio pardavėjos vaidmens. Gal paprasčiausiai dėl to, kad rankdarbiauti man patinka, bet tiesiog fiziškai negaliu sutalpinti visų rankdarbių savo namuose. O gal kažkoks mažas verslininkas manyje nori išbandyti kitokius vandenis. Ir juokingiausia tai, kad nesinori specializuotis vienoje srityje. Tikriausiai taip, kaip ir gyvenime, kai nesinori dirbti vieno darbo, nesinori tik vienos veiklos, taip ir čia – norisi kioskučio apie viską. Bet tuo pačiu baisu, kad niekam nebus įdomu. Nors… pabandyti tikriausiai bet kokiu atveju įdomu.

It’s been almost half a year since I last sold my crafts. When I started selling my crafts, I didn’t think there would be people who would like them so much they would be willing to pay for them. But it all happened so fast that it soon seemed I was tired from all the orders. These six months were a nice break to collect my thoughts and look at what could be done differently. But also, this break made me understand that I miss selling things. Maybe it’s because of the comming fall, maybe it’s because of the piling crafts on my desk, or because of the little businessman inside me, but I keep thinking about opening up a kiosk more and more often. The funniest thing is that I have no idea whatsoever on what I could be selling there. What I really want is many various things from different fields. It’s a bit like life where I want to try out every little thing. Ah, so many different thoughts – would I be capable, would anyone like what I do, would I have the time and energy, would I… would I…



Roses differently
September 21, 2008, 2:54 pm
Filed under: siuviniai/embroidery

Šiandien, beklaidžiojant po rudenėjantį Vilnių užtikom parodą-neparodą, “Menas netikėtose erdvėse” projektą “Rožėm klotas kelias”. Kryželiu siuvinėtos sienos ir siuvinėti automobiliai atrodė neįprastai. Ir tos rožės ant netikėtų paviršių tapo kažkokios kitokios. Tiesa, panašu, kad šiandien buvo paskutinė diena, kai buvo demonstruojami Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės siuvinėti darbai. Bet gal ir visai neblogas “tiuningo” variantas automobiliui?

While walking along the streets of Vilnius today we stumbled upon a strange exhibition, a project “The Way of Roses” happening during the days of “Art in Unusual Places”. Real cross-stitched walls and cars looked quite unusual. And the simple roses seemed different on strange surfaces. Sadly, I think, today is the last day you can visit the exhibition by Severijoa Inčirauskaite-Kriauneviciene. But I’m seriously thinking it could be a great car tuning. I know I know… totally impractical.



Tea Time
September 20, 2008, 1:34 pm
Filed under: dekupažas/decoupage

Metas arbatėlei. Šįkart tema tebūnie “Mėlynoji Kinija” ir naujų padėkliukų testas. Testo rezultatai eilinį kartą parodė, kad padėkliukas keliasi kartu su puodeliu. Truputį susierzinau, nes… tie padėkliukai skirti įvairiausiems žmonėms, ne tik mano pačios naudojimui. Kita vertus, gal išties patogu – nereikia atskirai padėkliuko persinešt ar rūpintis, kad puodelį pastatytum ant padėkliuko, a? Kaip manot? Gal, sakau, viskas su tais padėkliukais gerai ir nereikia rūpintis. Padėkliukus pasendinau, nulakavau, kad nebijotų vandens. Šiaip sendinimo nelabai mėgstu, bet šitie tiesiog prašyte prašėsi sendintos išvaizdos, kad atrodytų kaip kiniškas porcelianas.

Aha, ir dar manau, kad pats metas pradėti šitą blogą rašyti ir angliškai, nes angliškai rašančiųjų blogus ir pati dažnai mėgstu pavartyti. Gal kas užklysta ir į mano kampelį, bet negali perskaityti šitų menkų rašliavų.

It’s tea time. And it’s time I start writing a part of this blog in English. I make things and enjoy sharing them with others as well as writing about them.

This time it’s coasters. The second time I’m making them and the second time I’m having the same issue. I varnish my coasters so that they would be ok with accidental hot water spillage. But if I put a hot cup on a coaster, the coaster sticks to the cup and once you lift the cup, you also lift the coaster. On the other hand, it might be an advantage – no need to carry your coaster to another place – it’s always there, under your cup. And actually, the coaster experiences no damage at all. But I think I might be experimenting with some other varnish type. But for now, let’s enjoy the “Blue China”.



Eko-mugė
September 18, 2008, 8:01 pm
Filed under: Aplankyk/Go see, šiaip/stuff

Trumpa reklama. Jei neturit ką veikt šeštadienio ar sekmadienio rytais, mėgstat šviežias daržoves ir turgaus dvasią, tuomet apsilankykit ekologiškų gėrybių rudens mugėje Tymo kvartale, Vilniuje. Bent jau man labai patinka pats procesas – rinktis, bendrauti, žiūrinėti, kalbėtis, sutikti pažįstamų.

Mugė vyks: rugsėjo 20-21, 27-28, spalio 4-5 d. nuo 9:00 iki 16:00. Iš pernai metų patirties galiu pasakyti, kad geriau ateiti ne prieš pat pabaigą, nes kai kurios “gėrybės” greitai dingsta nuo prekystalių.



Pašto paukšteliai
September 17, 2008, 3:24 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Šiandien teko pabuvoti pašto paukšteliu. TIksliau išsiunčiau staigmeną vienai visiškai nepažįstamai merginai. TIkiuosi, kad jai patiks. Tai – dar vienas skirtukas, vis primenantis, kad skaityti gali būti smagu. Ir dar jis truputį primena tas šiltas dienas, kurių jau tikriausiai visi spėjo pasiilgti, svaigų gėlių kvapą, kurį pakeitė kaštonai ir krintantys lapai, ir jaukų paukščiukų čirenimą, kuris dabar aidi žvarbiais rytais.

Šįkart išbandžiau siūti medžiaginę nugarėlę. Bent kol kas tai atrodo visai neblogas būdas, tik reikėtų dar pasipraktikuoti. Bet skirtukas gaunasi lankstus ir nelabai storas. Reikės eksperimentuoti ir toliau. Gal vieną dieną atrasiu tobulą sprendimą.

Aida 16, siuvinėta 2 DMC siūlų gijom, 22 iš akies rinktos spalvos.



Avinėli, pasipurtyk
September 15, 2008, 6:10 pm
Filed under: Aplankyk/Go see, veltinis/felt, šiaip/stuff

Mano santykiai su veltiniu gan (pa)prasti… nors veltinio daiktai man patinka, bet va pati nuvelt sugebu tik bumbulą ir sasyską, kitaip nepavadinsi. Bet aš – užsispyrusi mergina, ir esu pasiryžusi kada nors vis tiek susidraugaut su veltiniu. Gal net ką nors progresyvaus nusivelt, kokį rankinuką ar ką. Ta proga šiandien knygyne prigriebiau lietuvišką Viltės Kazlauskaitės knygą “Veltinis”, kur ne tik papasakojama, su kuo tas veltinis valgomas, bet ir kaip tą vilną suvaldyt iki rankinuko ar šlepetės formos. Taigi gal kada nors galėsiu pasididžiuodama parodyt ką nors iš veltinio.

Knygyne kiek nustebino tai, kad man atidavė paskutinę knygą iš vitrinos. Kadangi knyga pasirodė vos prieš porą savaičių, atrodo, tai įdomu, ar knygyne egzempliorių nedaug buvo, ar viską išpirko taip greit.

Tiesa, kas domisi veltiniu ar šiaip nori pamatyti, ką iš veltinio galima padaryti, dar kelias savaites galės apsilankyt Gedimino 9, Vilniuje paskutiniajame aukšte, kur vyksta veltinio paroda.



Rėminimo dirbtuvės
September 11, 2008, 4:38 pm
Filed under: dekupažas/decoupage, rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Taigi pagaliau prisiruošiau ištempti savo siuvinį ir paruošti jį rėminimui. Siuvinį tempiau antrą kartą gyvenime… ir šitas buvo beveik dvigubai didesnis už pirmąjį. Gerokai susibadžiau pirštus, kol baigiau tempti. Na ir aišku kad ir kaip besukinėjau, bet įtariu, kad vienoj vietoj truputį medžiaga pasislinko. Bet kadangi nesu profesionali rėmintoja, man atleistina.

Kodėl rėminu pati? Jei rinkčiausi rėmą rėminimo dirbtuvėse, tikrai šį darbą palikčiau profesionalams, bet kadangi savo rėmą noriu dekoruoti pati, tai ir rėminu pati. O rėmą dekoruoti noriu, nes kažkaip man nedideli siuvinėti paveikslėliai tarsi prašosi pratęsimo ar kažkokio mažo susišaukiančio akcento ir rėme. Be to, kai namie neturi jokio interjero, tai vis tiek nėra prie ko tų prašmatnių rėmų iš rėminimo dirbtuvių derint. Todėl nusiperku paprasčiausius natūralaus medžio rėmus pagal tinkamą dydį ir paskui jau žaidžiu.

Ilgiausiai, aišku, užtrunka įtempti darbą ir nulakuoti rėmą (jau rašiau apie lakavimo ypatybes… vat nemėgstu ir tiek, kažkodėl). Smagiausia, žinoma, galvoti, kaip dekoruosi, naršyti po turimą servetėlių kolekciją ir visaip dėlioti elementus. Pirma planavau šitą rėmą išpiešti a la kryžiuku siuvinėtomis gėlytėmis, bet kai atradau servetėlę su tom mažom raudonom gėlytėm, negalėjau atsispirt. O kad gėlės nebūtų vienišos, pridėjau šiek tiek faunos: bitę ir paukštuką.

Šiandien nunešiau į rėminimo dirbtuves, kad prišaudytų “vinukus”, kad darbas neiškristų iš rėmo. Darbuotojas vis norėjo įpiršti man antirefleksinį stiklą, nes vis aiškino, kad darbas susipurvins ir apdulkės. Bet aš jam aiškinau, kad jokio stiklo man nereikia ir kad prireikus galėsiu nuardyt tą savo ištemptą darbą ir išskalbt. Ir net kai jau prišaudė, man išeinant pavymui vis tiek sušuko: “O aš būčiau uždėjęs stiklą. Taigi gaila.” Man tai visai visai negaila.