Geros nuotaikos užrašai


Measuring houses
October 30, 2008, 12:06 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making

Kartais miške galima užtikti visokių žvėrių, padarų, o kartais – net namų. Mažų namelių su mažais langeliais ir mažomis paslaptimis. Pasirodo namais galima ką nors išmatuoti.

Sometimes when walking in the woods, you can see different animals and even stumble upon some strange houses. Little houses with little windows and little secrects behind the closed doors. It appears that you can sometimes measure with houses.

Advertisements


Autumn colors
October 18, 2008, 9:11 am
Filed under: veltinis/felt, šiaip/stuff

Ruduo kasdien vis arčiau ir arčiau. Kad nebūtų taip šlapdribiškai niūru, nuotaiką praskaidrina maža šaunios merginos Rūtos Elzės dovanėlė.

The autumn is coming nearer each minute. A small present from a wonderful girl Ruta Elze makes the days brighter.



Tie a knot
October 10, 2008, 10:58 am
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing

Mano santykiai su siuvimo mašina – nelabai vykę. Negaliu pasigirti, kad moku gerai siūti. Bet kartais smagu imtis kokių nors nedidelių projektų, kurie vis sukasi galvoje. Aišku, prie siuvimo mašinos tenka praleisti kur kas daugiau laiko nei praleistų patyrusios siuvėjos. Pavyzdžiui, kad ir šį mažulytį kimono siuvau gal 3 valandas, kai iš tiesų darbo buvo nedaug. Na, bet pasiuvau, o tai jau šis tas. Jei žinočiau, kad toks kimono – praktiškas, tai pasiūčiau dar ne vieną, nes jį siūti buvo visai smagu. Bet kol kas net neįsivaizduoju, kokio dydžio žmogučiui jis tiks. Bent jau turėjau progą pasipraktikuoti gražiai prisiūti apkantavimo juostelę. Gaila tik, kad dar niekaip neišsiaiškinu, kaip savo siuvimo mašiną priversti pradėti siūti storą audinį, nes kažkodėl dantukai nenori pradėti jo slinkti ir adata vis baksnoja tą pačią vietą. Even though sewing is not really one of my strenghts, it’s sometimes fun to make the projects in my head come true. Of course, I spend a whole more time at the sewing machine than experienced seamstresses, but I still finish what I’ve started. Yes, I actually spent 3 hours on this little kimono and there wasn’t so much sewing involved. If I knew that this kimono is a practical thing, I would definitely sew more than one because it was great fun and I also got to practice sewing bias tape.

Also, I still have a problem with my sewing machine – it just doesn’t want to start sewing a thicker fabric. Once you start, it’s all fine, but you have to really try for it to start, otherwise the needle is just pushed into the same hole and the teeth won’t grab the fabric.



Bittersweet life
October 7, 2008, 5:39 pm
Filed under: receptai/recipes

Jau seniai norėjau išsivirti šermukšnių uogienės. Nors pačios uogos – karčios, bet įsivaizdavau, kad uogienė turėtų būti labai skani. Vienintelė bėda – virti uogienės iš prie kelio augančių šermukšnių, kurie sugeria visą šviną, nenorėjau, o gauti bent teoriškai neužterštų šermukšnių vis nepavykdavo. Tad planus vis tekdavo atidėti. Bet receptus vis rinkau ir tikėjau, kad vieną dieną man pavyks. Ir pavyko! Ačiū geram žmogui, gavau šermukšnių ir kibau į darbą. Iki pat paskutinės akimirkos nežinojau, kas gausis. O gavosi uogienė ir net labai gardi, žinoma, jei patinka karčiai saldus prieskonis. Man, pasirodo, patinka, nes negaliu atsitraukt nuo stiklainio su uogienės likučiais. Reikia recepto? Šermukšnių ant medžių dar yra, o jei rinksit po šalnų, tai nė į šaldymo kamerą nereikės dėti. Štai kaip darom:

Šermukšnių uogienė

Imam:

1 kg šermukšnių

1,5 kg  cukraus

2 stiklines vandens

dar galima dėti šaukštą brendžio/konjako ir šaukštą citrinos sulčių

Gaminam:

Jei uogos rinktos dar iki šalnų, parai įkišam jas į šaldymo kamerą. Kitą dieną palengva atšildom. Paverdam uogas verdančiam vandeny 3-4 minutes. Iš cukraus ir vandens išverdam sirupą, supilam į jį uogas, dar truputį paverdam ir paliekam stovėti per naktį.

Kitą dieną palengva kaitinam uogienę, galim įpilti brendžio ir citrinų sulčių. Kai užverda, pamaišom, kelioms minutėms nukeliam nuo ugnies, dar pamaišom, vėl uždedam virti. Ir taip – kelis kartus, kol išgaunam norimą tirštumą. Maišant mediniu šaukštu uogas galima truputį patraiškyti. Karštą uogienę pilam į stiklainius ir užsukam. Voila!

I had this dream of making rowanberry jam for quite some time. However, it was difficult to find rowans that would not grow somewhere near a busy street and I wasn’t so keen of rowanberry jam full of lead. I had to wait for a while, but it was worth it. So that you know, rowanberries are full of vitamin C and if you treat it properly, it won’t be all that bitter. There are still rowanberries on the trees and if you pick them after a frost, you won’t even need to put them into a freezer. So here you go, a recipe of a jam I can’t stop eating at the moment. I love that bittersweet taste in my mouth.

Rowanberry Jam

You’ll need:

1 kilo (2 pounds) of rowanberries

1,5 kilo (3 pounds) of sugar

2 glasses of water

1 tablespoon of brandy (optional)

1 tablespoon of lemon juice (optional)

Let’s make it:

If your rowanberries are picked before the frosts, stick them into a freezer for a night. Defrost and boil them in hot water for 3-4 minutes. Make sugar syrup from water and sugar, put rowanberries into the syrup and let them boil for a couple of minutes. Leave the berries in the syrup overnight.

Next day add brandy and lemon juice if you like, boil the syrup, remove the pot from the stove, stir it, put the pot back on the stove and repeat the procedure till you get the consistency you like. Pour the jam into jars and seal. Voila! Just as easy as that.



Socks for a bunny
October 4, 2008, 4:47 pm
Filed under: mezginiai/knits

Man patinka megzti kojines, nors darau tai labai retai ir visada po ranka turiu instrukcijas, kad galėčiau prisimint, ką ir kaip reikia daryti. Atradau, kad ypač smagu megzti mažulytes kojines, nes jos taip greitai mezgasi – rezultatą matai čia ir dabar, per vieną vakarą. Norėčiau mokėti megzti ne tik kojines, bet ir kitus dalykus, bet be detalių instrukcijų: nukelti akį čia, megzti 10 eilių, sumegzti ten – nemoku. Man reikia pačių detaliausių instrukcijų. Ir dar, bėda, nors angliškai internete galima rasti galybę detalių aprašymų, kaip megzti, bet aš visai nemoku angliškai išsiversti instrukcijų – tarsi jos būtų parašytos ne angliškai, o kiniškai. Norėčiau turėti asmeninę vertėją, kuri visus aprašymus išverstų į žmogišką kalbą.

Pastaruoju metu negaliu praeiti pro oranžinę spalvą – man ji labai patinka, nes tokia šilta ir jauki. Taigi tiesiog turėjau nusipirkti siūlų ir numegzti tas mažas morkines kojinaites mažam triušeliui. Tikiuosi, kad kojinaitės nebus per mažos ir triušelis galės bent kartą jas užsimauti.

Megzta “Ssh Wollywasch” 100 proc. vilna, Nr. 2 virbalais.

I love knitting, but the only thing I can knit without extensive instructions is socks. I found out that it’s really fun knitting baby socks because it’s so fast – you can see the result on the same day. I wish I could knit something different than socks, but I really need detailed instructions: knit this, purl this, do this. Even though the knitting instructions in English are quite detailed, it seems they are written in Chinese rather than English, as I don’t understand a thing. I need a personal translator for knitting instructions, I guess.

Also, I’ve been obsessed with orange color lately – it seems so cozy and warm. So, of course, I couldn’t pass by the orange yarn in the shop. I simply had to make those mini orange socks for a little bunny. I hope they won’t be too small and this bunny will be able to wear them at least once.

“Ssh Wollywasch” yarn, 100 percent wool, No. 2 knitting needles.



Pots of love
October 3, 2008, 2:17 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing

Taigi vakar vakare, iš to nežinojimo, kur dėtis ir ką rankdarbiauti, prisiminiau, kad mano puodkelės tragiškoj būklėj ir nebereanimuojamos jokiais skalbimo būdais (pridėkim dar, kad viena beskalbiant susitraukė). Taigi įlindau į tamsųjį ir praleidus ten gerą pusvalandį iškuičiau medžiagą, kuri būtų paprasta ir derėtų prie mėlynos virtuvės. Mes gyvenam be interjero, tai gal bent puodkelė bus vienu žingsniu interjero link? Be to, gaminti aš mėgstu, tai puodkelė – naudojamas daiktas virtuvėj.

Kadangi tokį dalyką siuvau senokai, tai viską dariau neteisingai. Pakeliui išsiaiškinau, kad mano mašina nelabai mėgsta pradėt siūt storų sluoksnių – buvo daug nervų. Bet galiausiai, po kelių valandų vargo vakarienės, vis šis tas gavosi. Tiesa, tą apkantavimo juostelę gražiai prisiūt man dar mokytis ir mokytis. M… pamiršau paminėt, kad  medvilninės apkantavimo juostelės – naujoji mano manija. Man jų reikia ir kuo daugiau, tik kol kas dar nežinau – kam, gal praktikai. Aha, galėsiu apkantuot dar kelias puodkeles, nes reikia atsikratyt ir likusių senųjų.

Sometimes there are days when I know I want to do some crafting, but it’s difficult to choose from all those ideas in my head. Yesterday was one of these days, but after a small struggle I decided that my potholders definitely needed a renewal program (sadly, some of them are impossible to renew with only water and soap, and one actually shrunk after taking it out of the washing machine). So after half an hour of search in my closet for some blue fabric to match my kitchen, I went out in the jungle of experimenting.

The last time I sewed a potholder was in 7th grade I think, so after a bunch of mistakes and burnt grey cells I managed to get a wanted result (almost). And man do I need to practice binding edges with bias tape. Yes, cotton bias tape is my new obsession and I catch myself buying more of it each day even though I have no idea what I will be doing with it. Maybe practice? Ah yes, maybe practice on some more potholders as I still need at least a couple.