Geros nuotaikos užrašai


When All Goes Still
September 2, 2009, 9:43 pm
Filed under: šiaip/stuff

pieva

Nežinau, kur čia šuo pakastas, bet visi rankdarbiai, kiek besiimčiau pastarasias kelias dienas, tiesiog piktybiškai krenta iš rankų, traukiasi, mažėja, raukšlėjasi, irzta ir kitaip manęs neklauso. Galbūt tai ženklas, kad reikia sustoti ir pailsėti, susidėlioti mintis į lentynėles. Bet turiu vieną bėdą – aš tiesiog negaliu sustoti, nes mano galvą nuolat raižo mintys ir idėjos. Ir aš turiu visko imtis ir viską įgyvendinti. Gal dėl to dabar ant mano stalo yra: virbalai ir siūlai, mezgimo schema, krūva servetėlių, pusiau nudekupažintas dalykas, sulankstyti knygelės lapai, pusiau nudažytas dalykas, popierius siuvimo iškarpoms daryti, ir pusiau išsiuvinėtas dalykas… Dar yra trys tušti nešvarūs puodeliai, mobilus, prabangios žirklutės-gervės, krištolinė taurė su vandeniu, du tušinukai, pieštukas, į skutelius supjaustytas žurnalas, pora lapelių su receptais, nežiūrimo televizoriaus pultelis be vietos, žalias maišelis nuo siūlų, ausinės. O aš… aš nieko negaliu imtis, todėl šis natiurmortas dar turės pabūti sau dienelę kitą.

***

I’m not sure why, but all the crafts I’ve been trying to make recently are pretty much a failure. Maybe it’s a sign that I should stop for a second and let my ideas to rest. But the main problem is that I can’t stop, I simply can’t. My head is bursting with ideas and I need to start making them true right this minute! Probably that’s why I see needles and yarn, knitting pattern, one half-decoupaged thing, folded signatures for a new book, one half-died thing, paper for sewing patterns, and one half-embroidered thing on my table. There are also three dirty cups, a cell phone, fancy scissors, crystal glass with water, two pens and a pencil, a magazine shreded to pieces, a couple of recipes, a remote of the TV I rarely watch,  a green plastic bag, and headphones. But I simply cannot do anything right now… my hands are down I think. So this still-life will have to stay for a day or two.

Advertisements

5 Comments so far
Leave a comment

Būna dienų lyg tyčia, bet ir jos praeina 🙂 Vienok kokia prabanga! Atskiras stalas su nuosavu šiukšlynu! 😀 Aš kartais kaip našlaitė jaučiuosi, kad visuose namuose nėra nė vieno kampo, kurį galėčiau legaliai ir ilgam laikui apkrauti savo šiukšlėm, nors šiaip amžinai šiukšlinų kampų pilna 😀

Comment by Jurga

Jurga, tas “atskiras stalas” tėra svetainės stalas, bet aš esu siaubingai netvarkinga tai man netrukdo, kad porą dienų ten pabus šiukšlynas 😀

Comment by lapai

Hehehe ir aš norėčiau tokio stalo apkrauto:) O dabar anei stalo, anei minčių ir idėjų:(

Comment by Loreta

oo, ką tik prisiminiau, kad iki rytojaus ryto teks viską nukrauti ir sukišti į spintas, nes atvažiuoja tėvai :/ generalinė tvarka…

Comment by lapai

aš žinau, kur šuo pakastas buvo 😉 Day.lt sako, kad tada buvo viena diena telikus iki pilnaties: metas, kai viskas nemiela, krinta iš rankų. Tada ir savižudybių daugiausia… Aš visąlaik seku, kada artėja pilnatis, ir tuo metu neužduodu sau didelių užduočių, negraužiu savęs, jei niekas nesiseka. Geriau leisti kokį malonumą: išsiruošt į kiną, suvalgyt torčiuką 😉

Comment by Laimutė




Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s



%d bloggers like this: