Geros nuotaikos užrašai


An Army of Red Coats
December 30, 2009, 10:48 am
Filed under: daikteliauju/thirfting, šiaip/stuff

Aš labai mėgstu daikteliauti, na, ta prasme, ieškoti visokių daiktų ne parduotuvėse, o kokiuose nors turguose, sendaikčių parduotuvėse ar šiaip kur įdomiau. Žiemą daikteliavimas susitraukia beveik iki nulio, nes visokie blusų ir sendaikčių turgūs gerokai sumažėja arba ir suvis pranyksta. O tie, kurie lieka, retai kada ištraukia ką nors įdomiau, bent jau aplink Vilnių. Nežinau, gal tiesiog nesu patyrusi daikteliautoja.

***

I love thrifting, I really do. Finding beautiful things in places that you’d never thought of is an exciting experience. It’s tough to thrift in winter in Lithuania, because the markets usually close down till better weather and those that stay open don’t have a lot to offer at least somewhere around Vilnius. Or maybe I’m just an inexperienced thrifter.

Taigi vakar ėjau sau gatve per pūgą ir mąsčiau sau apie visokius gražius daiktus, apie norus ir apie tai, kad neįmanoma turėti visko, ko nori, nes namai būtų panašūs į sandėlį. Dūmojau sau ir ėjau beveik nieko nematydama, tik į akis byrantį sniegą. Ir staiga prieš akis švystelėjo kažkas mažo raudono. Po Kalėdų raudonai spalvai man jau truputį alergija, bet vis tiek sustojau ir grįžtelėjau atgal. O ten, sendaikčių parduotuvėje, ant eglutės sūpavosi visa armija medinių žmogeliukų raudonais paltukais ir visi jie veikė kas ką norėjo.

***
So I was walking in the snow yesterday evening and was thinking about how you can’t have all the beautiful things you want because your house would look like a warehouse. Thinking this I spotted something red in a vintage shop window. Even though I have an allergy for red after Christmas, I turned back and saw an army of wooden people wearing red coats and doing anything they like.

Palikau gatvėje vaiką (jei skaito vaikų teisių apsaugos kontrolierius, vaiką mačiau pro langą), greitai įpuoliau į parduotuvę, susirinkau visus žmogeliukus, ir taip pat greitai išlėkiau atgal į pūgą.  Žmogeliukai saugiai suguls į dėžutę ir pamiegos žiemos miegu iki kitų metų. Man sakė, kad jie iš Belgijos, bet net jei būtų pagaminti mažų kiniškų rankelių, vis tiek man tokie mieli, kad visiškai nesvarbu.

***

I left Ugnius in the street (I did see him through the window, no worries here), hurried to the shop, got those little people and came back to the snow. I was told they are from Belgium, but I don’t care even if they were made in China. They are so adorable.

Advertisements


I Want Sunshine, Now!
December 28, 2009, 8:17 pm
Filed under: receptai/recipes

Nežinau, kas turi nutikti, kad savanoriškai valgyčiau kiaušinius. Matyt labai reikia saulės, nes šiaip virtus neįdarytus kiaušinius valgau maždaug du kartus per metus. Keptų nevalgau išvis. Įdarytus… šituos galėčiau valgyti kasdien. Bet dabar ne apie tai. Viena iš kalėdinių dovanų šiais metais atkeliavusių į mūsų namus buvo Jamie Oliver knyga “Ministry of Food”. Tiesą sakant, knygą gavom tik vakar, bet visą vakarą praleidau ją vartydama ir nuolat tampydama už rankovės savo sakramentą pareiškimais, kad žūt būt reikia rytoj pagaminti visą knygą.

***

I’m not sure what has to happen for me to eat eggs.  I simply do not like them. But maybe I’m longing for sunshine so much that I’m willing to eat eggs after all. Anyway, yesterday we got Jamie Oliver’s “Ministry of Food” as a Christmas gift. I could not stop turning pages all evening yesterday and I decided I simply MUST make something as soon as possible.

Kai po Kalėdų ir įvairių atsakomųjų šventinių vizitų vos gali pajudėti dėl atsiradusių papildomų kilogramų, o šaldytuve guli keptos anties likučiai, šaltienos ir kitoks skrandžio per daug nedžiuginantis maistas, taip ir svajoji apie ką nors lengvo. Daržovės įvairiais pavidalais – tai viskas, ko dabar norėtų mano skrandis.

***

My stomach is still protesting after all those Christmas foods. Who would not when you have a fried duck leftovers in the fridge and much much much more of that fatty food. So as for now I’d only like to eat vegetables for a while.

Todėl šiandien nepatingėjau, atsiverčiau knygą ir išsikepiau fantastiškiausių nuostabiausių ir visokiausių kokias man tik kada yra pavykę iškepti daržovių. Galėčiau valgyti jas kasdien visur ir visada. Pasirodo netgi keptas česnakas yra nuostabus dalykas. O kepimo vargas – net nežinau, gal koks 10 minučių – visa kita padaro orkaitė. O kadangi Jamie liepia dalintis receptais, tai taip ir padarysiu.

***

So today I opened the book and chose roast vegetables. They were absolutely fabulous. I think I could eat them every day with every food or even alone. And roast garlic is a thing I never thought I’d like. And it’s all so easy as it’s always with Jamie.

Jamie orkaitėje keptos daržovės

Imam:
bulvių
morkų
pastarnokų (jų neturėjau, bet tikiu, kad būtų buvę labai skanu)
šviežio rozmarino
alyvuogių aliejaus
druskos
pipirų

Gaminam:
Daržoves nuskutame. Jei daržovės didelės, perpjauname išilgai pusiau arba padaliname ketvirčiais. Užkaičiame vandenį ir šiam užvirus sudedame bulves ir morkas. Pasūdome. Verdame 5 minutes. Tada sudedame pastarnokus ir verdame dar 4 minutes.

Tuo tarpu įkaitiname orkaitę iki 200C. Imame kepimo indą, palaistome alyvuogių aliejumi, dedame nenuluptas česnako galvutes, rozmariną. Viską sukratome.

Nukošiame apvirtas daržoves. Leidžiame truputį pradžiūti. Morkas ir pastarnokus sudedame į kepimo indą, o bulves gerokai pakratome koštuve. Irgi sudedame į kepimo indą. Viską dar palaistome alyvuogių aliejum, sukratom, išlyginam ir kišam valandai į orkaitę.

Ištraukiam ir valgom!

***

Here’s the recipe of Roast Potatoes, Parsnips and Carrots by Jamie Oliver.



Christmas Wishes
December 26, 2009, 12:28 pm
Filed under: Jis dirba/ men crafting, knygelės/bookbinding, swap&gifts



Man visuomet būna labai smalsu, ką žmonės gauna dovanų per Kalėdas. Aš per šias šventes gavau daug nuostabių dovanų. Ir nors ne dovanose laimė, bet vis tiek malonu. Gavau puikų keramikinį gaidį iš Portugalijos, kiaulių formos formeles pyragams, nuostabią grūstuvę, kurios labai norėjau, visą didžiausią maišą savo vaikystės pasakų knygų su puikiausiom giliai į atmintį įsirėžusiom iliustracijom ir dar daug visko.

***

I’m always curious what people get for Christmas. Of course, Christmas is not about presents, but it’s nice to get something you like. For example, a beautiful Cock of Luck and Happiness from Portugal, cake baking molds in a form of pig, a pestle and mortar I wanted so much, a full bag of my childhood books with wonderful illustrations and so much more.

Pati šiais metais ruošiau daug dovanų, tačiau tarp jų nebuvo knygelių nei kalendorių. Tiesiog neturėjau laiko nei jėgų.

***

I gave lots of presents myself, but I didn’t make books or calendars this year as Christmas gifts. I didn’t have time or energy for that, I think.

Bet pasirodo, kad kai kas, gyvendamas su manimi, nori nenori perėmė mano įgudžius. Dabar tik labai bijau, kad pašonėj būsiu užsiauginusi konkurentą. Gavau dovanų labai kalėdišką, labai puikią ir naudingą knygelę. Tikrai pasinaudosiu. Čia juk beveik kaip gauti patį džiną iš butelio. O ką gavot jūs?

***
But living with me my husband took up my craft. I’m afraid I’ll soon have a competitor. I got a great and practical book of special wishes for Christmas. I’ll definitely use it. It’s almost like getting a genie. What did you get?



They’re Here
December 25, 2009, 4:33 pm
Filed under: šiaip/stuff

Photo by Loreta from Allthebeautifulthings

Visiems ir visoms linkim šiltų ir gražių švenčių.

***
Merry Christmas everyone!



Some Good Thoughts
December 21, 2009, 11:11 am
Filed under: šiaip/stuff

Nors Kokono labdaros mugė vyko šeštadienį, tik dabar atsirado laiko prisėsti ir pasidalinti tuo geru jausmu. Iš tiesų, tai buvo pirmoji mano mugė. Niekada anksčiau jokiose mugėse nedalyvavau, todėl neturiu kaip palyginti. Labai bijojau ir nekantravau, kaip gi ten viskas bus. Ogi buvo gerai! Iš vakaro dar puoliau kepti morkų keksiukų su spanguolėm, susidėjau visas savo knygeles, briedžiukus ir energiją į krepšelį, užrišau ir laukiau.

***

Our charity fair organized by Kokonas was on Saturday, but only now did I find some time  to reflect on it. This was the first fair I ever participated in. And I loved every moment of it. I was worried a little bit at first, but everything went smooth. Even my carrot-cranberry muffins were sold out fast.

Nuvykus paaiškėjo, kad kažkaip netyčia man teko daugybė darbų autorių, kurie į mugę atvykti negalėjo. Brangūs autoriai, tikiuosi, kad pardaviau jūsų darbus už tinkamą kainą ir prigyriau jus pirkėjams tiek, kad turėjot žagsėt visą dieną. Atradau savyje pardavėjos talantą, cheche, tik man būtinai turi patikti tai, ką pardavinėju.

***

I had to sell works of some other crafters as well and I hope I got the best price for the works. I think I found a new skill I have, but it’s only so when I really like the works I’m selling.

Tai va, visa ta mugė buvo labai šilta, labai gera ir labai smagi. Atmosfera kunkuliavo nuo džiaugsmo, vaikiukų juoko ir pirkėjų nuostabos šūksnių. Jei visos mugės būtų tokios – dalyvaučiau ir dalyvaučiau.

***

The atmosphere in the charity fair was really warm and energetic, filled with the laughs of children and the awe of the buyers. I’d definitely participate in fairs if they would all be like that.



Memories in Costumes
December 17, 2009, 8:57 pm
Filed under: šiaip/stuff

Kai buvau maža, mano mama man siuvo nuostabius drabužius, bet pats nuostabiausias dalykas būdavo Naujųjų metų šventė darželyje. Darželinio Senelio Šalčio aš truputį bijojau, bet viską atpirkdavo mamos siūti kostiumai. O, kiek juos reikėdavo matuotis ir matuotis ir matuotis dar iki šventės. Kiek visokių derininmų. O kai vakarais matydavau, kaip mama palinkusi siuvinėja Raudonkepuraitės prijuostę ar klausia manęs patarimo Pagranduko klausimais. Kiek nuostabiai šiltų prisiminimų.

***

My mom used to sew me the most wonderful clothes when I was little, but the most beautiful ones I used to always get for a New Year party in kindergarden. I loved those! How can you not when you get to be what you really want to. Little Red Riding Hood or and owl or anything else. The view of mother preparing the costumes long before the actual party is one of my deepest memories.

Atsimenu, kad šitas kostiumas man taip nesvietiškai patiko, kad vaikščiodavau apsivilkusi jį namuose. Čia – Pagrandukas, jei ką. Tais metais Senelis Šaltis man visai nepatiko, prisimenu. Ir man net nerūpėjo, ką jis ten padovanos. Ir pozuoti nuotraukai visai nenorėjau. Bet kostiumas padrąsino.

***

I loved this costume so much I sometimes wore it at home.  I remember disliking that Santa. I didn’t care much for his present and I didn’t want to have a picture taken with him. But I loved the costume.

O šitas pelėdos kostiumas kuo puikiausiai man tiko ir penktoje klasėje, kai teko per Kalėdinį vaidinimą būti indėnais. Labai universalu. Cheche, prisimenu, kaip tėtis partempė maišą vištų plunksnų ir mama visą vakarą jas siuvo. Ech, kokie kostiumai! Vienetiniai, rankų darbo, originalūs. Tikiuosi ir aš kada tokia gamyba užsiimt.

***

This owl costume served me well, it was turned into an Native American clothes for my Christmas play in fifth grade. I still remember how my dad brought a sack of hen feathers and my mom was sewing them to the costume for the whole evening. Oh, what costumes they were! Unique, the one and only costumes. I hope I will someday make something for Ugnius.



Blueberries in Winter
December 16, 2009, 9:43 pm
Filed under: Aplankyk/Go see, knygelės/bookbinding

Sakot, mėlynės žiemą neauga? Auga auga, dar ir kaip auga. Ryškios, sodrios ir sultingos. Gal net ne mėlynės, o kokios šilauogės pagal dydį.

***

So you say there are no blueberries in the forest in winter? Well, there are. Bright blue and juicy.

Ką ten sakot? Ne mėlynės? Nuodingos? Viską meluojat. Mėlynės, kuo skaniausios, nė karto nenuodingos.

***

You say they’re too bright? Maybe poisonous? No way! I’m telling you, those are real blueberries.

Ateikit jau šį šeštadienį ir pamatysit!

***

Come this Saturday and see for yourself!