Geros nuotaikos užrašai


On Time
March 31, 2010, 7:07 pm
Filed under: siuviniai/embroidery

Atlaikiau visokių darbų ir artėjančių švenčių spaudimą ir nepamiršau savo Kalėdų iššūkio. Ar darosi vis sunkiau laikytis pažado? Meluočiau, jei sakyčiau, kad taip paprasta prisėsti prie Kalėdinių siuvinėjimų. Bet ir toliau stengsiuosi laikytis plano.

***

I’m happy I did well with the pressure of various jobs and upcoming holidays and I didn’t forget my Christmas Challenge. Is it more difficult when spring is here? I’d lie if I denied it, but I hope I’ll keep to my plan.

Šitas elniukas atkeliavo iš 1990 metų Prarie Schooler schemos. Siuvinėta DMC siūlais ant lino.

***
This is a Prarie Schooler pattern from  1990. Cross-stitched on linen with DMC thread.



What Was In a Packet?
March 28, 2010, 6:59 pm
Filed under: knygelės/bookbinding, swap&gifts

Kol aš sau atostogauju Klaipėdoje, mano pavasarinio swap’o siuntinėlis nukeliavo į Daniją. Truputį romantiškas, truputį pavasariškas.

***

While I’m having my holidays in Klaipeda, my little packet has finally reached Denmark. A little bit romantic, a little bit spring like.

Gal kam bus įdomu pamatyti, kuo virto piliarožių apsupty mąstantis paukštukas. Na, kuo gi daugiau, jei ne užrašine apie visokius lengvus ir paprastus, o gal labai sudėtingus, bet malonius dalykėlius.

***

Maybe some of you wondered what happened to that little black bird thinking among flowers. Well, it turned into a notebook on light and simple or maybe of difficult but exciting things.



Ain’t I Soooo Lucky
March 25, 2010, 8:07 pm
Filed under: swap&gifts

Buvau užsirašiusi į labai smagų pavasarišką “swap’ą”, kurį organizavo Dutch Blue . Esmė buvo siųsti du gabalėlius medžiagos ir vieną iš medžiagos pagamintą bet kokį nedidelį daiktelį.

***

I participated in a spring swap by Dutch Blue. You had to send two half quarters of spring fabric and one handmade thing from fabric.

Iškart atsiprašau už nuotraukas – labai netinka gražius daiktus fotografuoti naktį veik prieblandoje, bet labai reikia pasidalinti tuo džiaugsmu. Manoji porininkė Mary Ann pasistengė. Puikiausia visokių reikmenų dėtuvė (net neįsivaizduoju, kaip čia dar pavadint), skiautinio dėlionė (taip, kada nors aš tikrai suvaldysiu skiautinių meną), visokie mažučiai reikmenys skiautiniams, ir puikios medžiagos (aha, mano mėgstamiausia mėlyna).  Ir dar gavau šokolado, kurio tiesiog negalėjau fotografuoti… labai nefotogeniška yra suplėšyta pustuštė pakuotė.

***

I’m sorry for the photos… it’s not really a great idea to take pictures at night, but I just had to share this joy. My swap partner Mary Ann was really thoughtful. I got a wonderful small things’ keeper (I have no idea what to call it), a quilt puzzle (yes, I will really learn how to quilt some day), some small things vital for quilting (like quilting needles and thread), and wonderful fabrics (of my beloved blue). I also got chocolate… but I couldn’t take a picture of a torn packet of half eaten chocolate, right?

Paštininkė atėjo pačiu laiku, prieš pat atostogas, nes jau penktadienį išvykstu atostogauti į gimtąją Klaipėdą. O, jūra, žuvėdros ir mėlynas dangus! Mary Ann, ačiū už pavasarišką dovaną. Cha, šiandien buvo +10C! Viskas labai laiku. O ką siunčiau aš, parodysiu, kai Mary Ann gaus siuntinį.

***

Postwoman came in time just before me leaving for my holidays in my hometown Klaipeda. The sea, the seagulls and blue skies are waiting for me! Thank you, Mary Ann, for your wonderful gift that has brought spring. It was +10C today! I’ll show my swap gift when Mary Ann gets the package.



Fighting with Stubborn Animals
March 23, 2010, 8:21 pm
Filed under: knygelės/bookbinding

Jei aš būčiau žinojusi, kad drambliai yra tokie užsispyrę padarai, niekada nebūčiau nieko bendro su jais turėjusi. Niekada. Gal dėl to, kad jie – tokie dideli ir tokie storaodžiai… bet jie juk bijo pelių! Niekaip nesuprantu, kodėl drambliai nebijo manęs?

***

Had I known that elephants are so stubborn,  I would have never ever had anything to do with them. Never. Maybe it’s because of their size and thick skin… but wait, they’re afraid of mice, so why aren’t they afraid of me?!

Negaliu patikėti, kad kažkas šitaip visiškai nenori manęs klausyti. Net ne klausyti, o daryti taip, kaip sakau. Tiesą sakant, atrodo, kad drambliai nori daryti viską priešingai. Skristi aukštyn kojom, stebuklingai susitraukti ar prisisiūti ten, kur nereikia, tiesiog juoktis man į akis, kol aš bandau juos sureguliuoti.

***

I couldn’t believe elephants were so unwilling to listen to me. No, they actually listened to me, but they wanted to do everything differently. They wanted to fly upside down, shrink miraculously, be sewn to all the wrong places and laugh right at me while I was trying to work.

Kai dabar pagalvoju blaivia galva, man tiesiog reikėjo nusisamdyti dramblių tramdytoją iš cirko.

***

When I think about it now, I simply had to hire an elephant tamer from a circus.

Bet šiaip ne taip, po galybės pastangų, man visgi pavyko suvaldyti tą dramblių kaimenę. Cha, Pamirštų pažadų mėnuo – įvykęs.

***

But I finally managed to align that herd of the elephants. The Month of Forgotten Promises was a great idea.

O kol niekas nematė, dar vienas toks visai nedidelis drambliukas bandė sutilpt į kompaniją.

***

And when no one was watching, one more little elephant wanted to see his bigger relatives.



Sometimes it Takes Time
March 11, 2010, 11:51 am
Filed under: knygelės/bookbinding

Kartais atrodo, viskas tarsi liejasi iš tavęs – tik spėk gaudyt, tik spėk daryt. Bet kartais, jei kas nors netikėtai pristabdo tą laviną, viskas staiga nutrūksta ir labai sunku ją susigrąžinti. Kartais per kasdienybę galvoje nelieka vietos gėlėms, spalvoms, meškinams ir kitokiems dalykams.

***

Sometimes my head is exploding with ideas, but sometimes, if something makes you stop for a moment it becomes difficult to get back to dreaming. Sometimes mundane daily routine leaves no spaces for flowers, colors or bears.

Kartais prireikia net penkių mėnesių, kad grįžtum prie starto linijos ir pradėtum iš naujo.

***

Sometimes it takes as much as five months to get back to the starting point.

Bet džiaugiuosi, kad Meškiukas Kvadračiukas jau turi savo vietą. Liko surasti vietą Drambliukui Katmandu Vienausėliui.

***

I’m glad that Bear Square already has a place to live. Now I need to make one for the Elephant Katmandu One Ear.

Ir dar tikiuosi, kad šitas meškiukas saugos pačias gražiausias mažų meškiukų akimirkas.

***

And I hope that this little bear will keep the most treasured memories of little bears safe.



Something I Shouldn’t Have Done
March 10, 2010, 8:08 am
Filed under: kepiniai/baking

Būna dienų, kai jokiais būdais nereikia kepti keksiukų. Net jei gimtadienio proga gauni nuostabią knygą apie keksiukus Cupcakes from Primrose Bakery, kuri vis šaukiasi tavęs iš lentynos.  Net jei šaldytuve yra visi reikalingi produktai. Jų tiesiog nereikia kepti.

***
There are days when you shouldn’t really bake cupcakes. Even if you get a wonderful book on cupcakes “Cupcakes from Primrose Bakery” for your birthday and it sits there on the bookshelf tempting you to bake. Even if you have all the necessary products in the fridge. Don’t bake cupcakes.

Ne dėl to, kad pati sau apsimetinėji, jog laikaisi dietos ir čia pat sukerti keturis sausainius “Gaidelis”. Ne. Nors, aišku, tai irgi galėtų būti svaria priežastimi.

***

Not because you say to self that you’re dieting and then eat four cookies the next minute. It could surely be one reason, but… No.

Keksiukų kepti nereikia, jei sergi. Skoniui, aišku, įtakos tai neturi. Bet, tik kai pašauni keksiukus į orkaitę, suvoki, kad išvis negali jausti nei skonio, nei kvapo. Nes sergi sloga. O kai sergi sloga, gali valgyti juoduosius ikrus ar vatą ir bus vis vien.

***

Don’t bake cupcakes if you’re sick. It doesn’t make any difference to taste really. But once the cupcakes are in the oven you realize that you can’t smell a thing and… you can’t taste a thing because your nose is sooo stuffed. You could eat caviar or cotton and it’s all the same.

Labai siaubinga turėti 12 puikiausiai atrodančių apelsininių keksiukų ir  suprasti, kad net jei juos valgysi, taip ir nesužinosi, ar buvo skanu. Na, bent jau buvo gražu. Kol kas suvalgiau 2 ir galiu pasakyti, kad bent jau tekstūra tai labai maloni. Tikėkimės, kad ir skonis neblogas.

***

It feels awful to have 12 wonderfully looking orange cupcakes on your table and realize that you’ll never know if they were good enough. Oh well… at least they were pretty enough. I had 2 and can say that the texture was very pleasing. Let’s hope the taste was good too.



A Month of Forgotten Promises
March 2, 2010, 11:04 am
Filed under: popierius/paper

Skelbiu šį mėnesį Pamirštų pažadų mėnesiu, o gal geriau Neišpildytų pažadų mėnesiu ir kviečiu prisijungti. Kartais būnu tiesiog siaubinga atidėliotoja ir atrodo, kad tam palankios visos aplinkybės. Tai viena, tai kita, bet kartais niekaip nepavyksta baigti žadėtų darbų. Taigi šį mėnesį nusprendžiau susiimti ir įvykdyti bent kelis sau ar kitiems duotus pažadus, pabaigti bent kelis pradėtus darbus. Pasižadu pasistengti neiškeisti jų į labiau viliojančią vakarinę veiklą, pavyzdžiui pasisėdėjimą su knygą, landžiojimą po internetą ar dar ką.

***

I declare this month A Month of Forgotten Promises (or maybe of Procrastinated Promises). Sometimes I can be a professional of procrastination. Yes, it’s annoying even to myself. So I decided that this month I will keep at least some of the promises to myself and to other people and finish some of the project I’ve taken on. I hope I will not drift back into book reading and internet browsing.

Jei atvirai, tai net truputį nedrąsu susidarinėti darbų sąrašą, nes gali pasirodyti, kad jų – ne tiek mažai, kiek galvoju. Taigi leisiu darbams plaukti pasroviui be rimtesnio sąrašo ir tikėsiuos, kad viskas baigsis gerai.

***

To be honest, I’m afraid to put all my promises in writing, because I might find out that there are way more of them than I think.  So I’ll just let them roll one at a time and hope that everything will turn out alright.

Pradžia – visai gera. Vestuviniai kvietimai atiduoti laiku, nors pusę dviejų nakties dėdama paskutinį vaško antspaudą galvojau, kad šįryt atskelsiu su milžiniškomis pūslėmis ant pirštų ir jei ne mano naujasis planas, tikrai pusiaukelėj būčiau atidėjusi kvietimus į šalį. Cha, pūslių nėra, kvietimai baigti!

***

Well, at least it started out fine. The wedding invitations are done in time even though I sure had a temptation at 1.30 a.m. to quit this business for my fingers were soring from making wax stamps. I really thought I’ll wake up with blisters on my fingertips, but ha… no blisters after all!