Geros nuotaikos užrašai


Touch Me! Yes You Can
May 27, 2010, 8:17 am
Filed under: knygelės/bookbinding, parduotuvės/shopping

Kartais elgiuosi visiškai neatsakingai. Kai darbas veja darbą, kai visokie reikalai užgriuvę pečius, betrūksta tik pasirašyti avantiūrai. Šįkart pasirašiau kelias savo knygeles atiduoti į vieną naują parduotuvę. Aišku, tam reikėjo spėriai suktis, bet jau šiandien knygelės iškeliavo į Kauną, kur šeštadienį 29 d. Laisvės al. 50A – 2 atsidarys nauja siūlų, aksesuarų ir kitų mielų daikčiukų parduotuvė “Žalios avys” (puslapis dar irgi neprinokęs). Kas būsit Kaune, nueikit apžiūrėti ir man papasakoti – labai smalsu.

***

Sometimes I’m oh so irresponsible. It especially happens when I already have loads of work and other chores. But what can one do if one is prone to saying yes to some things. This is how I ended up agreeing to make a couple of books for a new yarn and accessories store in Kaunas.

Tai – pirmas kartas, kai mano knygeles galima apžiūrėti, pačiupinėti ir paturėti gyvai (neskaitant Kokono mugės prieš Kalėdas), nes iki šiol knygelių namai buvo tik internetas. Įdomu, kaip joms patiks staipytis prieš žiūrovus.

***

This is a first time I’m sending my books to a shop where people can see them, touch them and get them. I wonder if the books will like showing themselves off.

Niekaip negalėjau apsispręsti, kokias knygeles gaminti: rimtas, prabangias, žaismingas, spalvingas, juokingas. Taigi gavosi kas gavosi. Tas krokodilas įsiprašė faktiškai paskutinę minutę – mirtinai norėjo užlipti ant viršelio, o su krokodilais aš juokauti nelinkusi. Veltinio gėlė visą pusdienį rinkosi spalvas, o knygelė su fimo sagutėmis, kurias kadais prieš šimtą metų gavau dovanų, matavosi įvairiausius priešlapius. O paskui visos susivyniojo į maišelį ir iškeliavo. Va taip va.

***

I couldn’t decide what kind of books to make: colorful, playful, serious, fancy, funny or anything else. Well, that’s what I came up with. That crocodile jumped on a cover on a last minute and I didn’t dare joking with crocodiles. The felt flower picked and chose its colors for half a day, and a book with polymer buttons I once got as a present tried on a bunch of endpapers. Then they all jumped on a bus and off they went to Kaunas.

Advertisements


What’s Growing Up There?
May 21, 2010, 10:20 am
Filed under: šiaip/stuff

Iš manęs tikrai ne kokia daržininkė. Visą vaikystę praleidau tėvų sode ravėdama ir rinkdama juoduosius serbentus, tad didelės aistros rimtam sodininkavimui neturiu. Tiesą sakant, net gėles auginu tik tas, kuriuos reikalauja mažai priežiūros. Gėda sakyti, bet palaistyti dažnai pamirštu. Bet šį pavasarį ant mano palangės netikėtai užsiveisė kuo tikriausias daržas.

***

I’m no gardener and no farmer at all. I spent my whole childhood weeding my parents’ garden and picking blackcurrant, so I have no passion for true farming. I only have a couple of plants at home and they all are very undemanding as I often forget to water them. But this spring I somehow managed to get a garden on my windowsills.

Kambary ant palangės auga net du draugės dovanoti pomidorai, kurie, tikiuosi duos bent vieną menką prisirpusį pomidoriūkštį. Ir dygsta iš Olandijos parsivežtos braškės, kurias, matyt, valgyti teks kitais metais, jei, aišku, išvis teks.

***

In the living room I’ve got  two potted tomatoes from my friend. I hope I’ll eat at least one tomato from my windowsill this year. There also strawberry sprouts from the seeds I brought back from the Netherlands. I think I should be having strawberries next year if at all.

O virtuvėje siautėja visas vazonas našlaičių, bazilikas, puansetija nuo praėjusių Kalėdų ir rozmarino medelis, labai praverčiantis gaminant pavyzdžiui sausainius su karijų riešutais ir rozmarinais. Norėčiau viso prieskonių darželio virtuvėje, bet abejoju, ar jiems užteks šviesos ne ant palangės.

***

In the kitchen I have a whole pot of pansies, a basil, a poinsettia left from last Christmas and a rosemary tree which is of great help when baking pecan and rosemary cookies. I wish I’d have a whole bunch of herbs growing, but I doubt there’d be enough light for them if I put them on a shelf rather than on a windowsill.



Far From Perfect, But Ready for Rains
May 14, 2010, 6:58 pm
Filed under: siuvimas/sewing

Kai už lango nors ir šilta, bet lyja lietūs, ne visada norisi kišti nosį į lauką. Bet prisimenu, kad vaikystėj nebuvo nieko smagiau, nei šiltą dieną palakstyti po balas. Kaip sakoma, nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai. Iš tiesų, jei turi botus ir neperšlampamą lietpaltį, lakstyti po lietų nešlapia ir nebaisu.

***

It’s been warm here lately, but the rains keep coming. Sometimes you look outside a window and want only to sit inside watching the rain drops sliding down the glass. However, I remember that there was nothing better than to run in the puddles in childhood. If you have the right clothes, you don’t really care about the weather.

Taigi peržiūrėjus garderobą paaiškėjo, kad Ugniui trūks plyš reikia plonyčio lietpalčio. Na ką, proga patobulinti siuvimo įgudžius. Iki šiol gyvenime nesu siuvusi nieko, turinčio rankoves ar kapišoną, tad iššūkis buvo tikrai nemenkas. Bet, panašu, kad kažkas gavosi. Iki tobulo siuvino dar toli toli, bet savo paskirtį atlieka – nuo lietaus ir balų vandens apsaugo.

***

Looking through Ugnius clothes it became clear that he need a thin raincoat. Well, it was a good opportunity for me to practice my sewing skills. I’ve never sewn anything with sleeves or a hood in my life, so it was quite a challenge. The result is quite alright, even though far from perfect. At least it’s wearable.

Siūdama niekaip nebūčiau išsivertusi be savo stebuklingosios knygos, kurią kadaise už kelis litus nugriebiau daikteliaudama. Complete Guide to Sewing – viskas kuo aiškiausiai nupiešta ir aprašyta, kiekviena net menkiausia smulkmena. Iškarpą ėmiau iš Burdos žurnalo, pakoregavau truputį ir va.

***

I would have never done it without my wonderful Complete Guide to Sewing I thrifted years ago. It’s so clear even for a beginner. I chose a pattern from Burda magazine, modified it a bit and here you are.

Ugnius rezultatais patenkintas, su džiaugsmu lakstė po balas – įspūdžių užteko visam vakarui.

***

Ugnius is also happy to be running in the puddles. He kept talking about it all evening.



A Little Bit of Luxury
May 11, 2010, 7:31 pm
Filed under: knygelės/bookbinding, siuviniai/embroidery

Prabanga – toks keistas dalykas, visi ją supranta savaip. Nesu tikra, kad aš išvis suprantu, kas ta daiktų prabanga. Man prabanga labiau asocijuojasi su laiku, skirtu sau, ir su mažais itin retais malonumais. Dar šiuo metu didžiausia prabanga būtų niekieno netrukdomai pasivolioti lovoje iš ryto ir gal dar net gauti pusryčius.

***

Luxury is such a strange thing – everyone understands the concept differently. I’m not sure I understand the luxury of things too well. At the moment luxury is time for myself and those little pleasures I indulge so rarely. Maybe to lie in bed till midday without anyone jumping on my head and maybe also enjoy my breakfast in bed.

Džiaugiuosi, kad galiu veikti tai, kas man patinka, kad galiu rasti laiko mėgiamiems užsiėmimams. Kad galiu sukirsti skanaus šokolado (gamintojų kažkodėl vadinamu “prabangiu”). Siaubingai mėgstu gerą šokoladą, ne tas saldžiasias plyteles, ne. Aišku, reikėjo čia pašnekėt ne apie šokoladą, o apie džiaugsmą, kai žmonės drauge išgyvena daugybę metų ir vis dar žiūri viena kryptim. Bet, santykiai kaip šokoladas, ką įdėsi, tą ir rasi.

***

I’m glad I can do what I like and find time for the things I enjoy like eating good chocolate (for some reason they call it “luxurious”). I love chocolate with all my heart. Oh, I should have told you something rather different than my likes of chocolate. I should have talked about the joy when I hear of people who’ve been living together almost forever both looking the same direction. But relationship is a lot like chocolate… if you want good chocolate, add good ingredients.



For The Blues To Go Away
May 6, 2010, 9:03 pm
Filed under: daikteliauju/thirfting, kepiniai/baking, receptai/recipes

Šitos visos pilkos lietingos dienos nieko gero neatnešė, tik tokį egzistencinį liūdesį, ilgesį nebūtojo ir tuščią žvilgsnį. O namuose taip šalta, kad be paliovos pilu į puodelius arbatą ir bandau atgaivinti namus kepinių kvapais. Šokoladas ypač gerai šildo, o jei dar su riešutų sviestu… Turiu keturis mėgstamiausius šokolado derinius: su vyšniom, su mėtom, su juoda duona ir obuoliu, ir su riešutų sviestu. Taigi kad jau šaldytuve neaiškiomis aplinkybėmis atsirado riešutų sviesto, nusprendžiau jį panaudoti.

****

Oh those gray days brought blues over to my home. It’s also so cold I’m constantly brewing tea and yesterday I decided I need extra warmth, so I baked. There’s nothing better than chocolate except chocolate with peanut butter, cherries, mint or black bread and apple (I know!). Anyway, since I somehow ended up with peanut butter in my fridge  – oh no, it wasn’t me who bought it, no way – I decided to make peanut butter cookies.

Šokoladiniai sausainiai su riešutų sviesto įdaru

Imam:

1 ½ st miltų
½ st kakavos miltelių
½ a.š. sodos
½ st sviesto ar margarino
½ st cukraus
½ st rudo cukraus
¼ st pieno arba sojos pieno

Įdarui:
½ st cukraus pudros
½ st riešutų sviesto


Gaminam:

Sumaišykite miltus, kakavą ir sodą. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Įmaišykite miltų masę. Supilkite pieną (jei labai sausa, galite įmušti kiaušinį), viską gerai išsukite.

Atskirai sumaišykite riešutų sviestą su cukraus pudra.

Imkite gumulėlį šokoladinės tešlos, padarykite blynuką, įdėkite į vidurį truputį riešutų sviesto, suspauskite kraštus, pavoliokite tarp delnų ir truputį  suplokite.

Kepkite 180 С apie 10 minučių priklausomai nuo sausainių dydžio. Iškepę karšti sausainiai bus minkšti ir trapūs, tad prieš perkeldami į lėkštę leiskite jiems atvėsti.

Šaltinis: Mac & Cheese

***

Here’s a Peanut Butter Filled Chocolate Cookies recipe from Mac & Cheese. I only used butter and regular milk and added an egg because I’m not vegan.  Anyway, the cookies are great vegan or non vegan. Love chocolate, love peanut butter, love the combination of both.

Tuo tarpu nuotraukų fone šmėžuoja mano senas/naujas pusryčių servizas keturiems asmenims iš Dituvos turgelio. Mika, a Mika, ar ne metas atidaryti sendaikčių sezoną? Maniškis Jäger-Eisenberg original Blau Saks už 28 Lt su kiaušinių indeliais, arbatinuku ir kitom gėrybėm vis dar laukia gerbtinos vietos virtuvėje ir pirmųjų savaitgalio pusryčių.

***

In the background of the photos you can see my newest thrifted breakfast set with egg cups for 4 people (7 euros for it all!). Jäger-Eisenberg original Blau Saks is still waiting for a special place in the kitchen and for the first weekend breakfast, but oh do I love it.



On A Road to Patience
May 2, 2010, 9:54 am
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing

Vienas šių mano metų uždavinių – išmokti siūti. Mokykloje per darbų pamokas išties siuvau ir prijuostę, ir naktinius, ir netgi tą gerokai per trumpą violetinę atlasinę suknelę, kurią iš tiesų vilkėjau viešmoje (dabar net negaliu tuo patikėti!) bent kokius tris kartus, nors timpės tais laikais tikrai nebuvo madingos. Mano mama yra nuostabi siuvėja – visą vaikystę galėjau puikuotis vienetiniais drabužiais. Aišku, tuo metu man atrodė, kad nieko nėra nuostabiau nei nusipirkti drabužį Tikroje Parduotuvėje.

***
Learning to sew is one of my goals for this year. I actually did sew in my home economy class… An apron, a night gown and even that really really short violet satin dress I actually wore outside for three times (I can’t believe it!)… those days leggings weren’t trendy. My mom is a wonderful seamstress. I wore one of a kind clothes for all my childhood and teenage years. Of course, at that time I thought that there’s nothing better than to buy clothes in a Real Store.

Kartais galvoju, kodėl mano pažintis su siuvimo mašina neperaugo į didesnę draugystę. Galbūt dėl to, kad siuvimas kažkiek panašus į matematiką – jam reikia žinių, tikslumo, taisyklių ir kantrybės, daug kantrybės. Aš beveik niekada nesugebėdavau prisiminti visų tų matematikos taisyklių ir teoremų. Man atrodė, kad visus uždavinius galima išspręsti intuityviai (aha, intuityviai ištraukti šaknį ir išspręsti kelių aukštų lygtį, tikrai). Taip ir su siuvimu… norėjosi visko greitai ir paprastai. Bet tik neseniai suvokiau, kad siuvimas yra visiškai kitoks menas. Jei nori siūti, niekur nedingsi ir tiesiog privalėsi laikytis taisyklių, matuoti, daigstyti, matuotis, daigstyti iš naujo.

***

I sometimes wondered why my friendship with a sewing machine never went strong. Maybe because sewing is a lot like math – you need to have knowledge, to follow the rules and be precise and patient. Somehow with math I usually thought you can solve all the problems intuitively (right, all those matrices too). The same went for sewing… I wanted the result fast and  simple. Only recently I’ve understood that sewing is different. If you want to sew something, you just have to follow the rules. There’s no other way really.

Ir kad ir kaip norėjau pradėti siuvimo pamokas nuo šilkinės suknelės, kažkuri smegenų kertelė turi pakankamai proto, kad lieptų man išbandyti savo jėgas bent šiek tiek lengvesniuose projektuose. Nors tos šilko suknelės nepamiršau… kaip ir gėlėto sijono ar lietpalčio ar dar milijono gražių drabužių. Tiesa, negalėjau patikėti, kai vartydama iškarpų žurnalus atradau, jog beveik visiems drabužiams reikia daugiau nei metro medžiagos! Mano protas vis dar atsisako tai suvokti ir kaskart pirkdama daugiau nei metrą galvoju: “Aš gi ne tokia stora… kur aš tą medžiagą sunaudosiu?”

***

As much as I wanted to start my sewing lessons with a silk dress project, some corner of my brain has some sanity left, so I decided to start with something easier. But I still haven’t forgotten that silk dress or that flower skirt, or a raincoat and many more wonderful clothes. By the way, I couldn’t believe my eyes when listing through the pages of patterns I found out that you need more than a yard of fabric for almost any piece of garment! Somehow it’s very weird to buy yards and yards of fabrics thinking “Man, I’m not that fat to need so much fabric on me! How am I going to use it all up?”

Taigi gėlėtasis krepšelis. Iškarpa iš japoniško maišelių ir krepšelių žurnalo. Cha, kadangi japoniškai nemoku, vis tiek kai ką teko daryti intuityviai, bet manau, kad gavosi gerai. Beje , maišeliukas atsparus lietuviškam lietui, nes pasiūtas iš impregnuotos medvilnės. O tam, kad viduje netrukdytų visokios siūlės, teko įsiūti lininį pamušalą.

***

So here’s my flowery bag from a Japanese bag magazine. Since I know zero of Japanese, I still had to do some things intuitively. But in the end it all turned out great. This is one brave bag… it’s not afraid of rain because I used impregnated cotton and I also made a linen lining for comfortable use.