Geros nuotaikos užrašai


Silk on silk
September 16, 2012, 6:59 pm
Filed under: daikteliauju/thirfting, siuvimas/sewing

Image

Turėjo bobutė žilą oželį… tiksliau ilgą sudaikteliautą šilkinį megztinį. Bet tas megztinis buvo nei į tvorą, nei į mietą, nes iškirptė per didelė (tik gerokai vėliau supratau, kad ne iškirptė per didelė, o tiesiog visas megztinis per didelis, todėl ir yra suknelės ilgio).Bet šilkais juk nesimėtysi. Šilkai man labai patinka ir tinka, todėl nusprendžiau, kad dar daugiau šilko visą megztinio reikalą pagerintų.

***

I had this thrifted silk sweater that didn’t really fit me well with that large V-neck. Only much later did I understand that the whole sweater was way too large for me and that’s why it’s so long. But I love silk and I can’t throw silk away, right. So adding more silk seemed a nice way out.

Image

Taigi patraukiau aš parduotuvėn. Vienas gražesnių spalvinių derinių man yra rožinė ir pilka. Kažkodėl iškart kyla asociacijos su lengvais pyragėliais ir smėliniais pyragais. Tad ilgai rinkits neteko – pamačiau, pasiėmiau ir nuėjau prie kasos. O ten toks kuriozas ištiko, nes kaip sykis rankoj nešiausi vaikišką žaislinę sovietinę siuvamąją mašiną (apie ją kitąkart). Dedu prie kasos medžiagą su kaina ir rodau pardavėjai tą siuvimo mašiną. O ji į mane žiūri paklaikusiomis akimis ir staiga suvokiu – ji galvoja, kad šilką siųsiu ta mašina. Greit patvirtinau, kad namie turiu normalią siuvamąją ir išvydau jos akyse tokį palengvėjimą: “A, o aš galvojau, gal čia kokia kelioninė siuvimo mašina.” Mhm, kasdien nešiojuosi kelionines siuvimo mašinas, maža ką.

***

I really like pink in combination with gray. It somehow resembles me of cakes and pastry. Thus, I didn’t have to think twice in a fabric store once I saw it. So I take the fabric, bring it to check out and a funny thing happens. I was carrying a toy sewing machine for my kid in the other hand. While looking for a purse I put the fabric on the counter and the toy sewing machine next to it and instantly I see the eyes of the cashier widen. I realized that she thought I was going to sew the silk with the toy sewing machine. I quickly assured her that I had a normal machine at home and saw her relief. She actually thought it was some kind of a travel sewing machine. As if someone would actually carry travel sewing machines in regular life.

Image

Tai va, o grįžus namo paskerdžiau megztinį, iškirpau visą priekį. Pagal jį išsikirpau savo medžiagą, prisiuvau, tada prisiuvau atgal megztinio atnaras ir viskas. Suknelė yra. Dabar betrūksta rankinuko. Mama, tikiuosi, niekada nepamatysi, kaip aš siuvu. Rytoj einu demonstruotis į darbą. Projekto kaina apie 90 Lt, bet tik todėl, kad šilkas.

***

So I came home, cut the front of my sweater, cut the fabric according to the cut knit and that was it, I had the dress. I only need a handbag now. Mom, I hope you never see me sewing. Never. And off I go to work tomorrow. The price is about 26 euros, but only because I chose silk.  



One Step Closer to a Dream Dress
June 6, 2010, 8:18 pm
Filed under: daikteliauju/thirfting, siuvimas/sewing

All photos by Loreta from Allthebeautifulthings

Sijonai ir suknelės yra mano mėgstami drabužiai, labai. Su nostalgija žvelgiu į tuos laikus, kai moterys vilkėdavo vien sukneles, dėvėjo skrybėlaites ir buvo… tokios labiau moteriškos. Dabar būtų keblu kasdien lėkti plėvesuojant sijonais, bet būna progų, kai galima pasipuošti. Ir tokioms progoms reikia tinkamo drabužio. Kai žinau, ko konkrečiai noriu, man labai sunku lakstyti po parduotuves ir ieškoti. Kur kas paprasčiau būtų pasidaryti, tik, aišku, siuvėja iš manęs tik pradedanti. Bet geriau būti pradedančia siuvėja, nei išleisti kalno pinigų  šitai nuostabiai Alexander McQueen suknelei apie kurią svajoju jau nuo kaži kada. Aišku, rezultatas ne visai toks, bet irgi labai netgi neblogas.

***

I love dresses and skirts so very much. I would’ve loved living in the times when women wore dresses and hats every day. Maybe it’s not so comfortable, but it’s really beautiful. Sometimes there are occasions when you can go festive and then you need a perfect dress. I’m no seamstress, I’m simply a beginner, but I can’t be spending a fortune on my dream dress by Alexander McQueen. The result is not the same, of course, but I still like it.

Mano šių metų topas – taškeliai ir pūstos rankovės.  Babytiškas rankinukas iš blusturgio už 3 Lt (vienintelė turima juoda rankinė).

***

My favorite this summer – dots and puff sleeves. Thrifted handbag for 1 euro is the only black handbag I have.

Iškarpa iš žurnalo “Burda”. Įtariu, kad truputį pamodeliuosiu ir rudeniui jau turėsiu kažką dar panašesnio į svajonių suknią.

***

The sewing pattern is taken from “Burda”. I think I’ll modify it a bit and have something even more similar to the dream dress.



For The Blues To Go Away
May 6, 2010, 9:03 pm
Filed under: daikteliauju/thirfting, kepiniai/baking, receptai/recipes

Šitos visos pilkos lietingos dienos nieko gero neatnešė, tik tokį egzistencinį liūdesį, ilgesį nebūtojo ir tuščią žvilgsnį. O namuose taip šalta, kad be paliovos pilu į puodelius arbatą ir bandau atgaivinti namus kepinių kvapais. Šokoladas ypač gerai šildo, o jei dar su riešutų sviestu… Turiu keturis mėgstamiausius šokolado derinius: su vyšniom, su mėtom, su juoda duona ir obuoliu, ir su riešutų sviestu. Taigi kad jau šaldytuve neaiškiomis aplinkybėmis atsirado riešutų sviesto, nusprendžiau jį panaudoti.

****

Oh those gray days brought blues over to my home. It’s also so cold I’m constantly brewing tea and yesterday I decided I need extra warmth, so I baked. There’s nothing better than chocolate except chocolate with peanut butter, cherries, mint or black bread and apple (I know!). Anyway, since I somehow ended up with peanut butter in my fridge  – oh no, it wasn’t me who bought it, no way – I decided to make peanut butter cookies.

Šokoladiniai sausainiai su riešutų sviesto įdaru

Imam:

1 ½ st miltų
½ st kakavos miltelių
½ a.š. sodos
½ st sviesto ar margarino
½ st cukraus
½ st rudo cukraus
¼ st pieno arba sojos pieno

Įdarui:
½ st cukraus pudros
½ st riešutų sviesto


Gaminam:

Sumaišykite miltus, kakavą ir sodą. Atskirai ištrinkite sviestą su cukrumi. Įmaišykite miltų masę. Supilkite pieną (jei labai sausa, galite įmušti kiaušinį), viską gerai išsukite.

Atskirai sumaišykite riešutų sviestą su cukraus pudra.

Imkite gumulėlį šokoladinės tešlos, padarykite blynuką, įdėkite į vidurį truputį riešutų sviesto, suspauskite kraštus, pavoliokite tarp delnų ir truputį  suplokite.

Kepkite 180 С apie 10 minučių priklausomai nuo sausainių dydžio. Iškepę karšti sausainiai bus minkšti ir trapūs, tad prieš perkeldami į lėkštę leiskite jiems atvėsti.

Šaltinis: Mac & Cheese

***

Here’s a Peanut Butter Filled Chocolate Cookies recipe from Mac & Cheese. I only used butter and regular milk and added an egg because I’m not vegan.  Anyway, the cookies are great vegan or non vegan. Love chocolate, love peanut butter, love the combination of both.

Tuo tarpu nuotraukų fone šmėžuoja mano senas/naujas pusryčių servizas keturiems asmenims iš Dituvos turgelio. Mika, a Mika, ar ne metas atidaryti sendaikčių sezoną? Maniškis Jäger-Eisenberg original Blau Saks už 28 Lt su kiaušinių indeliais, arbatinuku ir kitom gėrybėm vis dar laukia gerbtinos vietos virtuvėje ir pirmųjų savaitgalio pusryčių.

***

In the background of the photos you can see my newest thrifted breakfast set with egg cups for 4 people (7 euros for it all!). Jäger-Eisenberg original Blau Saks is still waiting for a special place in the kitchen and for the first weekend breakfast, but oh do I love it.



Love Birds on a Wall
April 12, 2010, 7:06 am
Filed under: daikteliauju/thirfting

Kai turiu laisvą akimirką ir būnu netoli Kalvarijų turgelio, visada užsuku pasidairyti, ką siūlo pardavėjai už turgaus sienos.  Kartais ten nebūna nieko, bet kartais būna visokių įdomybių, reikalingų ir nelabai. Be to, turiu silpnybę visokiems kepimo ir ne tik kepimo indams. Tiesiog turiu silpnybę indams ir kartais neužtenka nė paskutinio proto balso: “Kur laikyti?!” Bijau, kad greitai spintos jau pradės lūžti nuo visokių puodelių, dubenėlių ir kito gėrio. O kur dar manęs Klaipėdoje laukiantis aną savaitę pirktas pusryčių servizas iš Dituvos turgelio. Manau, reikia indų revizijos. Bet šįkart vėl nesusilaikiau. Tiesiog privalėjau nusipirkti puikiausią retro indą (cha, nusiderėjau už 5 Lt). Ir net negalėjau prisišaukt proto balso, nes šito indo nereikia dėti į jokią lentyną – jį galima kabinti ant sienos. Matyt taip ir padarysiu – pasikabinsiu šalia Laimės gaidžio.  Bet kol kas jame ilsisi namų gamybos kepenėlių paštetas su brendžiu ir lazdyno riešutais.

***

When I have a free afternoon, I like to go thrifting to a local market.  Sometimes there’s nothing to interest me, but sometimes… I have this love for bake-ware or, actually, for any type of dishes. Usually I call upon my voice of reason which says: “Where are you going to keep it now?!” My cupboards are filled with various plates, cups and so much more. And my breakfast set I bought last week while visiting my hometown is yet to come. I should do with a thorough inspection of my belongings and let some go free. Anyway… yesterday I simply had to buy this wonderful retro mold, especially as I won’t need to put it on a shelf. I can just hang it on my wall next to the Rooster of Happiness. But for now it’s filled with a home-made pate with brandy and hazelnuts. Yum!



An Army of Red Coats
December 30, 2009, 10:48 am
Filed under: daikteliauju/thirfting, šiaip/stuff

Aš labai mėgstu daikteliauti, na, ta prasme, ieškoti visokių daiktų ne parduotuvėse, o kokiuose nors turguose, sendaikčių parduotuvėse ar šiaip kur įdomiau. Žiemą daikteliavimas susitraukia beveik iki nulio, nes visokie blusų ir sendaikčių turgūs gerokai sumažėja arba ir suvis pranyksta. O tie, kurie lieka, retai kada ištraukia ką nors įdomiau, bent jau aplink Vilnių. Nežinau, gal tiesiog nesu patyrusi daikteliautoja.

***

I love thrifting, I really do. Finding beautiful things in places that you’d never thought of is an exciting experience. It’s tough to thrift in winter in Lithuania, because the markets usually close down till better weather and those that stay open don’t have a lot to offer at least somewhere around Vilnius. Or maybe I’m just an inexperienced thrifter.

Taigi vakar ėjau sau gatve per pūgą ir mąsčiau sau apie visokius gražius daiktus, apie norus ir apie tai, kad neįmanoma turėti visko, ko nori, nes namai būtų panašūs į sandėlį. Dūmojau sau ir ėjau beveik nieko nematydama, tik į akis byrantį sniegą. Ir staiga prieš akis švystelėjo kažkas mažo raudono. Po Kalėdų raudonai spalvai man jau truputį alergija, bet vis tiek sustojau ir grįžtelėjau atgal. O ten, sendaikčių parduotuvėje, ant eglutės sūpavosi visa armija medinių žmogeliukų raudonais paltukais ir visi jie veikė kas ką norėjo.

***
So I was walking in the snow yesterday evening and was thinking about how you can’t have all the beautiful things you want because your house would look like a warehouse. Thinking this I spotted something red in a vintage shop window. Even though I have an allergy for red after Christmas, I turned back and saw an army of wooden people wearing red coats and doing anything they like.

Palikau gatvėje vaiką (jei skaito vaikų teisių apsaugos kontrolierius, vaiką mačiau pro langą), greitai įpuoliau į parduotuvę, susirinkau visus žmogeliukus, ir taip pat greitai išlėkiau atgal į pūgą.  Žmogeliukai saugiai suguls į dėžutę ir pamiegos žiemos miegu iki kitų metų. Man sakė, kad jie iš Belgijos, bet net jei būtų pagaminti mažų kiniškų rankelių, vis tiek man tokie mieli, kad visiškai nesvarbu.

***

I left Ugnius in the street (I did see him through the window, no worries here), hurried to the shop, got those little people and came back to the snow. I was told they are from Belgium, but I don’t care even if they were made in China. They are so adorable.



The Joy of Finding
March 26, 2009, 10:16 am
Filed under: daikteliauju/thirfting, šiaip/stuff

vistosNeseniai teko pabuvoti Klaipėdoj ir ta proga apsilankyti vietiniam turgely. Oi patinka man daikteliauti… galima netikėtai rasti šaunių dalykų ir, pavyzdžiui, atnaujinti praktiškas Velykinio stalo puošmenas.

***

I visited Klaipeda recently and went to the local market. Oh, the joy of thrifting, the joy of finding… I love beautiful old things and it’s great to get ready for Easter.

stiklines O žinant, kad aš truputį sergu indais – man būtinai reikia visokių visokiausių – nenuostabu, kad nusipirkau ir šias stiklines. Tik pamačiau jas ir iškart pagalvojau apie Don Kichotą ir Sančo Pančo, nors iš tikrųjų nieko panašaus. Bet privalėjau jas įsigyti. Gaila, kad tebuvo dvi. Jos tokios ažūrinės, tarsi siuvinėtos.

***

I have this disease – I crave for dinnerware. No wonder that I simply had to buy these glasses. Once I saw them, I could not stop thinking of Don Quixote even thought the glasses aren’t about him. Anyway, I had to get them, the more the better. Sadly there were only two. Oh well, they’re all mine.  So thin, so fragile, so wonderful.

stiklines2

stiklines1



Mumiai puola
July 26, 2008, 4:40 pm
Filed under: daikteliauju/thirfting, šiaip/stuff

Labai mėgstu Tove Jansson išgalvotą Trolių Mumių šeimyną ir labai džiaugiuosi, kad lietuviškai išverstos net aštuonios šaunios knygos (keturi tomai). Prisimenu, vaikystėje dažnai skaitydavau apie šiuos padarėlius, bet dabar, vėl skaitydama šias knygas, kaskart atrandu naujų dalykų.

O dar labai mėgstu Skandinavų dizainą. Tokį paprastą, naminį ir jaukiai minimalistinį. Kuo tai susiję su Troliais Mumiais? Ogi tuo, kad namie pradėjo kauptis ir toliau sėkmingai kaupiasi Trolių Mumių indų kolekcija. Šiaip viena šauniausių dovanų Kalėdoms būtų kokia nors Trolių Mumių lėkštė ar puodelis na ar dar kas nors. Net nežinau, nuo ko viskas prasidėjo, bet labai staiga “užreikėjo” Mumių puodo, tada iš kelionės į Helsinkį parsivežiau antrą Mumių puodą ir dar blusų turguje pirktą Mumių bliūdą. O šiandien bevaikštinėjant po šaunųjį lietuvišką mūsų mini-blusų turgų pavyko rasti tikrą lobį – Mumių lėkštelę ant sienos. Pardavėjas matyt nelabai suprato lėkštelės vertės, todėl pardavė mažiausiai 10 kartų pigiau nei ji parduodama interneto aukcionuose. Man tik įdomu, iš kur jis gavo originalią “Arabia” lėkštelę. Galėtų turėti ir daugiau – aš neprieštaraučiau.

Taigi taigi “Moonshine” – naujas mano kolekcijos eksponatas. Ne veltui prieš įsigyjant pirmąjį Mumių puodelį mane perspėjo – Mumių indai turi vieną bjaurią savybę – kolekcionuotis. Tikra tiesa… bet kol kas ta savybė man visai netrukdo.

O kodėl šitas įrašas bloge apie rankdarbius? Na, sakykim “thrift shopping” yra viena “rankdarbių” rūšių, kurią labai mėgstu 🙂