Geros nuotaikos užrašai


I’m not afraid of you, Mr. Pumpkin
October 30, 2012, 10:45 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making, šiaip/stuff

Image

Savaitgalį teko pamiklint rankelę pjaustinėjant moliūgą mūsų kaimo šventėj. Ugnius užsisakė linksmą veidą, todėl padariau kiek panašų į Ugnių. O paskui vakare buvo vaizdų.

***

This weekend I tried carving a pumpkin for our block fest. Ugnius asked me to make a happy face, so I made it to resemble Ugnius. Later in the evening it was great to see all those funny carved faces lit in a forest.

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image



With a Bang
July 29, 2012, 12:21 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing, skiautiniai/quilts

Image

Na, namai, ar dar lankosi kas čia? Atplaukiu pieno puta. Su trenksmeliu. Nes po tokio ilgo laiko kitaip lyg ir nelabai patogu.

***

Home, is anyone still here? I’m coming back with a little bang. Because any other way would be kind of inappropriate. 

Image

Viskas per drauges, taip sakant. Veda iš kelio. Ir įkvepia dideliems darbams. Šitam darbui ruošiaus labai atsakingai – bene dvejus metus. Rinkau medžiagas. Vien tam tikrų spalvų taškeliai. Tūkstančiai taškelių. Jei atvirai – vienos kelnės, dveji marškiniai, kraitis iš Olandijos ir dar metrai iš parduotuvės. Nes, pasirodo, skiautiniams reikia metrų medžiagos, galybės ričių siūlų ir… na nesuprantu, bet man atrodo žmonės meluoja, kai kalba apie “savaitgalio skiautinius”.

***

It’s all about friends who inspires great actions. This was a great project for me. I mean really. I’d been preparing for it for two years. Picking out fabrics and stuff… a pair of pants, two shirts, stash fabric from Holland and meters of fabric from the store, countless bobbins of thread. And I think people are lying when they talk about “weekend quilts”. Come on. 

Image

Na ir kas, kad “vaikiško dydžio”. Pati tokio norėčiau (kuklumo nerasta), tik gali tekti metelių porą palaukti.

***

So what that it’s the size for a kid more than an adult. I’d love to have something like this (modesty not found), but it would probably take a couple of years to finish. 

Image

Negarantuoju, kad dažnai lankysiuos, bet vienaip ar kitaip sugrįžau.

***

I can’t guarantee I will be visiting here often, but one way or the other, I’m back.

Image



Come Sit With Me
November 25, 2010, 12:00 pm
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing

Žinau, kad keistis reikia pradėti nuo savęs, bet kartais kai norisi pasikeitimų, o save keisti tingisi, labai smagu keisti aplinką. Galbūt todėl kiekvienam namų kampe įsivaizduoju nesamas lentynas, remontus, dėžes daiktams saugoti ir galybę kitų modernizacijų. Žinau, reikėtų sumažinti daiktų kiekį ir tada nereikėtų galvoti, kaip kompaktiškai ir gražiai viską susidėti. Bet tų daiktų vis yra ir yra nepaisant to, kad maišai drabužių ir batų keliauja į Caritą, kad indai dūžta, o rakandai – lūžta.

***

I know that if you want change you should start with yourself, but when you’re not in the mood of changing it’s always a good idea to change something in your house. Oh, I’d truly need to get rid of piles and piles of things. Where do they come from? I don’t know. I seem to take bags of clothes and shoes to charity, my dishes break and handy things stop working, but things keep piling. So I at least dream of making order of those numerous things  I have. I dream of shelves and boxes and storage ideas.

Taigi dabar turiu naują vietą daiktams laikyti. Labai patogi vieta. Galima ir prisėsti, batus apsiauti. Niekam nesakykit, bet vis nueinu pasėdėti ir paspoksoti į priešais esančią sieną. Svajoju, kad ten kabo raižytas veidrodis su langinėmis. Ką ten sakiau apie daiktų gausą? Raižytas veidrodis su langinėmis, raižytas veidrodis… gal net inkrustuotas mozaika, a? Bet kol kas prisimenu, kaip ilgas valandas baltai dažiau visas tas skylutes, ir kaip siuvau čiužinio užvalkalą, o paskui penkis kartus jį pervilkinėjau, kol galiausiai teisingai apvilkau. Tikrai reikia prisėsti.

***

I now have a new place to store a huge number of scarves, mittens, gloves, handbags and so much more our family owns. It’s also a great place to sit. Don’t tell anyone, but I’ve been sitting on the bench for five times just today. And when I sit and watch the opposite wall, I’m dreaming of a carved mirror with shutters. What did I say about having loads of things? Carved mirror with shutters, carved mirror… maybe even with a little touch of ceramic mosaic, huh? But for now I keep remembering how it took me long hours to paint all these little holes and how I sewed a mattress cover and dressed and undressed it for five times before I got it right. I’m surely in need of sitting down.

Bet iš tikrųjų šita vietelė nepriklausys man. Spėkit, ką vos pavyko prikalbėt nulipt nuo suoliuko ir susirinkt savo pagalvėles ir antklodėles iš kadro? Pilietis atrado pogulio kampelį.

***

However, it seems that this place won’t belong to me. Guess who found an ideal place for a relaxed lying around. It took me a while talking him into collecting his pillows and blankets to take a photo.



Of Biscuits and Summer Days
November 7, 2010, 9:18 pm
Filed under: medžiaga/fabric, popierius/paper, rankdarbiaujam/making

Būna, kad daiktai iškeliauja iš mano rankų taip ir nenufotografuoti. Būna, kad  skanėstai suvalgomi taip ir nenufotografuoti. Pavyzdžiui neseniai dingo niekur neuždokumentuoti 100 keksiukų.

***

Sometimes things travel out of my house without being photographed. Sometimes things are eaten without being photographed. Just like the 100 cupcakes that vanished into thin air without ever being documented.

Tiesa, apie skanėstus. Labai mėgstu visokio grožio sausainių dėžutes, ypač tokias, kurias gali išsaugoti ir paskui laikyti jose visokius naudingus ir nelabai naudingus, bet gražius ir širdį džiuginančius dalykėlius. Taip, turiu tokių dėžučių bent kelias ir mielai turėčiau dar ir dar. Labai praktiška – skanūs sausainiai, graži dėžutė, o paskui lieka prisiminimas.

***

Talking about sweet delights, I’m very fond of  cookie tins. I love the ones you can keep for putting all sorts of cute little things after you eat all the cookies. Tasty cookies, a beautiful box and good memories.


Taigi kai nusprendžiau draugei dovanoti rožių ir pistacijų madlenas, sugalvojau, kad tokiems prabangiems sausainiams reikia ir bent kokios ypatingesnės dėžutės. Veiksmas vyko vasarą, o kadangi vasarą man buvo rožinis periodas, tai jos įsisuko visur – ir į madlenas, ir į dėžutę. Dėžutei aptraukti naudojau medžiagos atraižėlę, kurią kaip pavyzdį gavau iš labai smagios LinenMe krautuvėlės.

***

So when I decided to bake rose and pistachio madeleines for my friend, I also decided to make a box. It was summer then and I was living in some rosy world, so roses ended up in madeleins as well as on the box.  I used a piece of linen fabric I got as a sample from LinenMe shop.


Madlenos dingo dar tą pačią dieną, rožės jau irgi nužydėjo – liko tik praeities prisiminimas ir dėžutė.

***

Madeleins were gone the same day, the roses wilted, but the memories and the box are still here.



I’m All At Sea
July 26, 2010, 11:02 am
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Mintimis dabar esu jūroje. Ne, ne prie jūros, o jūros vidury, net ne saloj, o tiesiog jūroj ant vandens viena, tik su savo mintimis ir netrukdoma karščio. Nes kai taip karšta, tai nebelieka vietos net mintims – įmanoma galvoti tik apie šaltą vandenį ir gaivų vėją.  Norėčiau pakelti bures.

***

In my mind I’m at sea. Not even on an island, but simply at sea, all alone with my thoughts and not bothered by unbearable heat.  When it’s so hot outside, there is no place left for thinking about anything else except cold water and strong winds. I’d like to sail away.

Ir dar norėčiau klausytis, kaip klykauja kirai, taip, kaip namuose Klaipėdoj, kai vaikystėje prieš užmingant girdėdavai juos sukant ratus už lango, o kažkur tolumoj ūkdavo keltų signalai.

***

And I wish seagulls would scream outside my window just like in childhood in Klaipeda when you could hear ferries signaling far away.

Ir pageidautina, kad būtų didelis vėjas, toks didelis permainas nešantis vėjas, su žemai plaukiančiais debesim pilkom papilvėm, bene paliekančiais šliūžių pėdsakus ant žemės. Kai atrodo, kad galėtum juos paliesti rankas ir išsisuodinti pirštų galiukus, kad galėtum sugriebti debesies pilvą ir giliai sukišus rankas ištraukti žaibą. Kad vėjo stumiama eitum ne ten, kur reikia, o ten, kur nieko nėra ir niekas nelaukia.

***

I’d love if there was a strong wind that so often smells of changes and carries clouds so low you could almost touch them and get your fingers all black. Clouds so low you could stick your arm into them and twist a little bit to pull out the lightning.  Wind so strong that would push you the direction where no one was waiting for you.

O kad aplinkui ratu suktųsi kriauklių nuolaužos, retkarčiais įstrigdamos plaukuose ir įkrisdamos į batus. Kad nebūtų per daug patogu.

***

With the fractions of shells dancing around in the wind, getting stuck in your hair and in your shoes. So that it wouldn’t be too comfortable.



On A Road to Patience
May 2, 2010, 9:54 am
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuvimas/sewing

Vienas šių mano metų uždavinių – išmokti siūti. Mokykloje per darbų pamokas išties siuvau ir prijuostę, ir naktinius, ir netgi tą gerokai per trumpą violetinę atlasinę suknelę, kurią iš tiesų vilkėjau viešmoje (dabar net negaliu tuo patikėti!) bent kokius tris kartus, nors timpės tais laikais tikrai nebuvo madingos. Mano mama yra nuostabi siuvėja – visą vaikystę galėjau puikuotis vienetiniais drabužiais. Aišku, tuo metu man atrodė, kad nieko nėra nuostabiau nei nusipirkti drabužį Tikroje Parduotuvėje.

***
Learning to sew is one of my goals for this year. I actually did sew in my home economy class… An apron, a night gown and even that really really short violet satin dress I actually wore outside for three times (I can’t believe it!)… those days leggings weren’t trendy. My mom is a wonderful seamstress. I wore one of a kind clothes for all my childhood and teenage years. Of course, at that time I thought that there’s nothing better than to buy clothes in a Real Store.

Kartais galvoju, kodėl mano pažintis su siuvimo mašina neperaugo į didesnę draugystę. Galbūt dėl to, kad siuvimas kažkiek panašus į matematiką – jam reikia žinių, tikslumo, taisyklių ir kantrybės, daug kantrybės. Aš beveik niekada nesugebėdavau prisiminti visų tų matematikos taisyklių ir teoremų. Man atrodė, kad visus uždavinius galima išspręsti intuityviai (aha, intuityviai ištraukti šaknį ir išspręsti kelių aukštų lygtį, tikrai). Taip ir su siuvimu… norėjosi visko greitai ir paprastai. Bet tik neseniai suvokiau, kad siuvimas yra visiškai kitoks menas. Jei nori siūti, niekur nedingsi ir tiesiog privalėsi laikytis taisyklių, matuoti, daigstyti, matuotis, daigstyti iš naujo.

***

I sometimes wondered why my friendship with a sewing machine never went strong. Maybe because sewing is a lot like math – you need to have knowledge, to follow the rules and be precise and patient. Somehow with math I usually thought you can solve all the problems intuitively (right, all those matrices too). The same went for sewing… I wanted the result fast and  simple. Only recently I’ve understood that sewing is different. If you want to sew something, you just have to follow the rules. There’s no other way really.

Ir kad ir kaip norėjau pradėti siuvimo pamokas nuo šilkinės suknelės, kažkuri smegenų kertelė turi pakankamai proto, kad lieptų man išbandyti savo jėgas bent šiek tiek lengvesniuose projektuose. Nors tos šilko suknelės nepamiršau… kaip ir gėlėto sijono ar lietpalčio ar dar milijono gražių drabužių. Tiesa, negalėjau patikėti, kai vartydama iškarpų žurnalus atradau, jog beveik visiems drabužiams reikia daugiau nei metro medžiagos! Mano protas vis dar atsisako tai suvokti ir kaskart pirkdama daugiau nei metrą galvoju: “Aš gi ne tokia stora… kur aš tą medžiagą sunaudosiu?”

***

As much as I wanted to start my sewing lessons with a silk dress project, some corner of my brain has some sanity left, so I decided to start with something easier. But I still haven’t forgotten that silk dress or that flower skirt, or a raincoat and many more wonderful clothes. By the way, I couldn’t believe my eyes when listing through the pages of patterns I found out that you need more than a yard of fabric for almost any piece of garment! Somehow it’s very weird to buy yards and yards of fabrics thinking “Man, I’m not that fat to need so much fabric on me! How am I going to use it all up?”

Taigi gėlėtasis krepšelis. Iškarpa iš japoniško maišelių ir krepšelių žurnalo. Cha, kadangi japoniškai nemoku, vis tiek kai ką teko daryti intuityviai, bet manau, kad gavosi gerai. Beje , maišeliukas atsparus lietuviškam lietui, nes pasiūtas iš impregnuotos medvilnės. O tam, kad viduje netrukdytų visokios siūlės, teko įsiūti lininį pamušalą.

***

So here’s my flowery bag from a Japanese bag magazine. Since I know zero of Japanese, I still had to do some things intuitively. But in the end it all turned out great. This is one brave bag… it’s not afraid of rain because I used impregnated cotton and I also made a linen lining for comfortable use.



Standing in a Romantic Fashion
February 1, 2010, 11:19 am
Filed under: pamokėlės/tutorial, rankdarbiaujam/making

Žiema tęsiasi, vis dar beprotiškai sninga ir negaliu sakyti, kad man tai nepatinka, ypač kai didieji šalčiai jau atlėgo. Smagu klampoti po pusnis iki kelių, o vakare palįsti po vilnoniu pledu ir lėtai siurbčioti arbatą. Už lango siaučiant pūgoms taip ir norisi dalintis su kitu visa ta namine šiluma.

***

Winter is still on and it’s snowing like crazy here. I can’t lie, I like it especially now when the real cold has gone away. It’s fun walking in the snow up to your knees and it’s even more fun to sit at home wrapped in a wool blanket sipping tea. With snow storms knocking on you door it’s so great to feel that homely warmth.

Jau seniai galvojau apie romantišką stovą visokiems pyragiukams, keksiukams ir tortams. Parduotuvinis pasirinkimas manęs netenkino – visokie stikliniai rožėm raižyti stovai atrodė pigiai ir neskoningai. Nenorėjau tokių matyti savo namuose, tad idėją atidėjau neribotam laikui. Pyragėlius kuo puikiausiai galima sudėti ir į paprastą lėkštę. Bet kai anądien užtikau gražią metalinę lėkštę ir prie jos derančią žvakidę, greit sumojau, ką daryti – ogi stovą!

***

I was thinking about a romantic cake stand for quite some time, but all those glass stands with roses weren’t really something I’d liked to have in my home. So I put my idea away for a while and kept putting my cupcakes on a plate. That worked fine until I saw a beautiful metal plate and a matching candle holder. I quickly decided on my actions – I’d make a cake stand.

Nieko labai gudraus, nieko labai ypatingo. Tik net atlikinėdama tokį paprastą darbą sugebėjau smarkiausiai įsipjauti į nykštį beatidarinėdama klijų tūteles.

Eiga:

“Senukuose” nusipirkau epoksidinių klijų, pasitiesiau žurnalą, nuvaliau lėkštės dugną ir žvakidės kraštą, sumaišiau klijus, užtepiau ant žvakidės ir… priklijavau, gerai paslėgiau leidau išdžiūti ir štai jums stovas. Tokį galima pasidaryti beveik iš bet ko: stiklinių ar porcelianinių lėkščių ir žvakidžių, puodelių, stiklinių, bokalų – kas tik šauna į galvą. Manau, jau greit ant jo ilsėsis visokie pyragiukai.

***

Nothing really fancy or difficult, but even that way I managed to cut my finger pretty bad while opening the glue.

Making process:

I bought epoxy glue, cleaned the bottom of a plate and the edge of a candle holder, mixed the glue, put some on the edge of the candel holder, glued it to the plate and put on some weight until the glue dried. You can actually make one almost out of anything – glass or porcelain plates and candle holders, cups or glasses. I think there’ll soon be cupcakes on my stand.