Geros nuotaikos užrašai


The Challenges of Days
April 3, 2011, 11:33 am
Filed under: knygelės/bookbinding, siuviniai/embroidery

Smagu, kad jau šilčiau, kad išlenda saulė, kad jau ilgiau šviesu ir, tikiuosi, tuoj prasiskleis gėlės. Bet tuo pačiu jaučiuosi kaip meška, niekaip negalinti pabusti iš žiemos miego. Vakare norisi tik griūt ir miegot.

***

It’s nice to feel the weather getting warmer, the sun shining and the days becoming longer. I hope soon everything will start to bloom. However, at the same time I feel like a bear that cannot wake up from the long sleep. Every evening I wish only to crawl into my bed and sleep sleep sleep.

Tuo tarpu norėčiau ruoštis šiltajam sezonui: paplokštinti pilvą, atnaujinti suknelių kolekciją, padidinti skrybėlių ir kitokių galvos apdangalų kolekciją, gal net užsiveisti prieskonių daržely laiptinėj ant palangės. Tik reikia labai gero žadintuvo, kad pagaliau išbudintų.

***

At the same time I wish to start preparing for the spring: to make my belly a bit thinner, to renew my dress wardrobe, to add to the collection of hats and maybe even to start a little garden on a windowsill. I only need to get a proper alarm-clock to wake me up.

Dar truputį svajoju apie iškylas į gamtą su tikrom saltiesėm, nevienkartiniais indais ir mažais užkandžiais. Jau pasiilgau sėdėjimo pievoj ar kur paežerėj.

***

I also dream of picnics with real tablecloths,  real serveware and nice snacks. I miss sitting on a grass or at a lake.

O dar – nukeliauti į Romą ir valgyti ledus. Taigi tegyvuoja rožiniai akiniai.

***

Also to visit Rome and eat gelato till I’m so full I can’t take another bite. Lets look at the world through the rose-coloured glasses.



On Track Again? Maybe.
November 15, 2010, 4:16 pm
Filed under: siuviniai/embroidery


Kai metų pradžioje įsitraukiau į siuvinėtojų projektą, tikrai tikėjau, kad metų pabaigoje turėsiu puikiausių 12 siuvinėtų eglutės ornamentų. Ha, spėkit, kiek dabar turiu? Šiandien dėžutėje guli 6, taigi trūksta nei daug nei mažai – lygiai tiek pat.

***

When I joined the Christmas Challenge project, I really believed I would have 12 beautiful cross-stitched ornaments in the end of the year. Ha, guess how many do I have now? As of today I have exactly 6. Not quite anywhere near 12, right?


Gal dar spėčiau susiimti? Liko pusantro mėnesio, todėl atrodo truputį nerealu, tiesa. Nors siuvinėtojų keliai nežinomi.

***

Maybe I could still make 12? It’s a month and a half left, so I have serious doubts, but no one knows the ways of the cross-stitchers.


O viskas juk ne dėl tingėjimo ar laiko neturėjimo. Viskas tik dėl to, kad nerandu tinkančių ir patinkančių mažų schemų. Še tai tau kad nori. Reikėjo išsirinkti visas schemas projekto pradžioje – tikrai būtų palengvinę darbą.

***

I’m not lazy, no. And I have some time as well. However, I simply cannot find small and beautiful patterns for the ornaments. Now I think I should have selected the patterns in the beginning.

O šita nežinomo autoriaus schema kuo puikiausiai atspindi mano meilę mediniams arkliukams. Oh, kiek džiaugsmingų akimirkų praleista ant šito arklio.
***
And this pattern really shows my love for the rocking horses. Oh how many great moments I spent on this horse.



Mr. Le Sparrow Goes to Paris
September 14, 2010, 8:58 am
Filed under: siuvimas/sewing, siuviniai/embroidery

Mėgstu skristi, tiek mintimis, tiek lėktuvu. Tą sekundę, kai atsiplešiu nuo žemės, mano veide visuomet atsiranda šypsena. Mėgstu paukščius už jų gebėjimą skristi per pusę pasaulio, už ištvermę, už gražias giesmes.

***

I love flying. The moment a plane takes off my face is lit up with a smile. I love birds for their patience, an ability to fly long distances and sing wherever they go.

Taigi kartais pasitaiko laimė imti ir pakelti sparnus kaip kokiam paukščiui. Tik va, kadangi tikrų sparnų neturiu, tenka kilti lėktuvais. O tai reiškia – ribotą bagažą ir kompaktiškus visaip susilankstančius rankinukus.

***

Sometimes I’m lucky to fly like a bird. I don’t have real wings so I take a plane. This means limited luggage and very compact handbags.

O kas gali būt geriau už odinį vardinį vienetinį rankinuką Le Žvirblį, bendrą mano ir mamos darbą. Ačiū, mam, už pagalbą įgyvendinant ir važinėjimą siuvimo mašina.

***

What can be better that the one and only Le Sparrow bag, the common piece by my mom and I. Thanks, mom, for driving that sewing machine.

Linkėjimai iš rudeniško Paryžiaus. Tikrai bus dar.

***

Greetings from Paris. There’s more to come.



La vie en rose
August 29, 2010, 7:59 pm
Filed under: siuviniai/embroidery

Mums dar vaikystėj skuba išaiškint, kad gyvenimas – ne rožėm klotas, o net jei ir rožėm, tai tos rožės nemenkai spygliuotos. Bet iš tikrųjų tai kaip būtų gera įsisukt į kokį rožyną ir niekieno nepastebėtai susirangius tylutėliai pasėdėt ir pauostyt orą.

***

Even as children we keep hearing that life isn’t a path of roses and even if it were roses have thorns. But wouldn’t it be so wonderful to secretly creep into some rose yard and sit there for hours smelling the air.

Neprisimenu, kokiu tiksliai būdų, bet tikrai žinau, kad kažkada kartą mama savo kosmetikos stalčiuje prieš galybę metų laikė mažulytį rožių aliejaus indelį. O, kaip jis kvepėjo! Tarsi koks tūkstantis rožių tuose keliuose mililitruose. Slapta atsidarydavau jį ir uostydavau, nes tai buvo toks tolimas, nepažįstamas ir neatrastas kvapas.

***

I don’t remember how it came to our house but my mom had a tiny bottle of rose oil in her cosmetics drawer. Oh it smelled like thousands of roses in these couple drops. I used to secretly open it and smell it. The smell was so foreign, so distant, so strange.

Dabar namie teturiu rožių vandens. Pirkau vienam kepiniui, bet to vandens, atrodo, devynios galybės. Kartais atsidarau ir uostau, kartais ragauju, kartais tepuosi veidą ir nešiojuosi tą kvapą su savimi, ypač jei rytas paskenęs rūke.

***

I only have some rose water in my cupboard. Sometimes I open the bottle and smell it, sometimes I taste it, and sometimes I wash my face with it to carry this smell longer especially if the morning is sinking in fog.

Gal ir žvilgnis taptų bent kiek daugiau rožinis.

***

Maybe I’ll start looking at things in a rosy light.



I’m All At Sea
July 26, 2010, 11:02 am
Filed under: rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery

Mintimis dabar esu jūroje. Ne, ne prie jūros, o jūros vidury, net ne saloj, o tiesiog jūroj ant vandens viena, tik su savo mintimis ir netrukdoma karščio. Nes kai taip karšta, tai nebelieka vietos net mintims – įmanoma galvoti tik apie šaltą vandenį ir gaivų vėją.  Norėčiau pakelti bures.

***

In my mind I’m at sea. Not even on an island, but simply at sea, all alone with my thoughts and not bothered by unbearable heat.  When it’s so hot outside, there is no place left for thinking about anything else except cold water and strong winds. I’d like to sail away.

Ir dar norėčiau klausytis, kaip klykauja kirai, taip, kaip namuose Klaipėdoj, kai vaikystėje prieš užmingant girdėdavai juos sukant ratus už lango, o kažkur tolumoj ūkdavo keltų signalai.

***

And I wish seagulls would scream outside my window just like in childhood in Klaipeda when you could hear ferries signaling far away.

Ir pageidautina, kad būtų didelis vėjas, toks didelis permainas nešantis vėjas, su žemai plaukiančiais debesim pilkom papilvėm, bene paliekančiais šliūžių pėdsakus ant žemės. Kai atrodo, kad galėtum juos paliesti rankas ir išsisuodinti pirštų galiukus, kad galėtum sugriebti debesies pilvą ir giliai sukišus rankas ištraukti žaibą. Kad vėjo stumiama eitum ne ten, kur reikia, o ten, kur nieko nėra ir niekas nelaukia.

***

I’d love if there was a strong wind that so often smells of changes and carries clouds so low you could almost touch them and get your fingers all black. Clouds so low you could stick your arm into them and twist a little bit to pull out the lightning.  Wind so strong that would push you the direction where no one was waiting for you.

O kad aplinkui ratu suktųsi kriauklių nuolaužos, retkarčiais įstrigdamos plaukuose ir įkrisdamos į batus. Kad nebūtų per daug patogu.

***

With the fractions of shells dancing around in the wind, getting stuck in your hair and in your shoes. So that it wouldn’t be too comfortable.