Filed under: rankdarbiaujam/making
Šiandien pirmą kartą ėmiausi organzos gėlytės gamybos. Na, reikalas tikrai ne per sudėtingiausias, bet… jau pasakojau, kaip prašiau parduotuvėje padeginti medžiagą. Iš tiesų organzos gėlytėms tinka ir kita peršviečiama 100 proc. poliesterio medžiaga, kuri nedega, o lydosi. Taigi tereikia žiebtuvėlio ir iš medžiagos iškirptų skrituliukų (šiuo atveju sunaudojau 6). Skrituliukus aplydinti žiebtuvėlio ugnimi reikia trupučio įgūdžių – pirmųjų skrituliukų krašteliai man gavosi ne aplydyti, bet apsvilinti ir apdeginti 😀 Bet po poros bandymų sekasi kur kas lengviau.
Kai jau visi skrituliukai aplydyti, kad neirtų medžiaga ir truputį pasiriestų krašteliai, juos galima susiūti į gėlytę ir puošti kaip širdis geidžia. Pasirodo – paprasčiau nebūna.
Manoji gavosi tokia:
Filed under: parduotuvės/shopping
Kartais man atrodo, kad parduotuvių darbuotojai tikriausiai galvoja, kad man galvoj trūksta poros varžtelių. Kai aš ateinu į popieriaus parduotuvę ir pusę valandos kamuoju pardavėją, versdama jį išnaršyti visas lentynas, daryti naujus užsakymus, klausinėju visokių kvailų klausimų, prašau, kad pasakytų, kiek vieno popieriaus lapų tilps į didesnį popieriaus lapą ir panašiai, o galiausiai pareiškiu, kad ateisiu rytoj ir jis man dar supjaustys lapus pageidaujamais dydžiais, man regis, jis galvoja, kad aš pati nežinau, ko noriu.
O kai ateinu į audinių parduotuvę ir paprašau padeginti man norimą audinį… jei aš būčiau pardavėja, nieko gero nepagalvočiau.
Man regis audinių ir popierių parduotuvėse jau jaučiuosi kaip namie 🙂
O vakar pagaliau nusičiupau lobį, apie kurį ilgai svajojau:
Visą savaitę buvo taip užpuolę darbai, kad kol viską nudirbau, visiškai netekau jėgų. Atrodo, kad štai, pabaigsi vieną darbą ir būsi arčiau finišo bent per metrą, bet tada paaiškėja, kad jau laukia nauji ir nauji darbai. Ir taip visą savaitę bėgomis. Tiesą sakant, pamiršau ir rašyti 🙂 Bet šiandien pagaliau galėjau atsikvėpti ir susidėlioti naujus darbus, pasimėgauti tvankuma mieste, išgerti puodelį kavos ir pasidžiaugti, kaip tyku. Labai norėčiau išvažiuoti prie šniokščiančios upės – vanduo be galo ramina.
Bet kol kas, panašu, prie vandens nebus progos pailsėti. Gal, nebent, rytoj papietauti prie upės miestelyje. Patys šauniausi pietūs yra kepti sumuštiniai, baltas vynas ir įmerktos į upę kojos. Kvepia vasara ir mažytėmis atostogomis. Dar atostogomis kvepia, kai gali pasidžiaugti mėgstama veikla ir neskubant vaikščioti ieškant gražių vaizdų, nematytų namų, žalių sodelių, tokių kaip Vienoje.
O čia – Vienos tematika.
Filed under: dekupažas/decoupage, medžiaga/fabric, popierius/paper, rankdarbiaujam/making
Na va, kaip ir sakiau, gimė naujas lipukų dėklas. Ačiūdie, medžiagos užteko 🙂 bet tik per plauką. Be to pastebėjau, kad kol dirbau be liniuotės (tiksliau, kol neturėjau liniuotės), procesas vykdavo ir greičiau, ir tiksliau. Nes šįkart matavau gal kokį dešimt kartų, bet nupjovus paaiškėjo, kad nupjoviau ne tą koją 😀 t.y. kad teks iš naujo pjaut viršelius.
Naują lipukų dėklą, kaip ir visus kitus mano dirbinius, galite rasti Geros nuotaikos užrašų parduotuvėlėje.
Na ką, rodausi su savo vyšnine medžiaga. Tiesa, aplink krašteliai kiek raudonesni, nei turėtų būti, bet vis tiek kaip pirmam kartui – manau, kad bandymas visai vykęs. Prisižadu eksperimentuoti ir toliau. Reikia tikėtis, kad iš to nedidelio gabalėlio išeis ir vykęs vyšninių lipukų dėklas. Na, o jei ne, vis tiek buvo smagu.
Nors darbas užlipint visas tas vyšnias buvo tikrai ne iš lengvųjų, nes koteliai jau tokie plonyčiai ir trapūs. Aha, poroj vietų net sutrūko, bet nieko, nuo to tik įdomiau atrodo 😉 Įdomu, ar labai po kurio laiko apsitrins? Kol kas atrodo labai tvirtai ir nepažeidžiamai.
Geros nuotaikos užrašai 