Kartais įkvėpimas ateina einant gatve, užuodus vaikystę primenantį deginto cukraus kvapą ar pamačius prasiskleidusį pumpurą. Kartais įkvėpimas ateina išgirdus seniai pamirštą melodiją ar klausantis, kaip lietus barbena į stogą. Kartais įkvėpimo nereikia ieškoti. Kartais jis ateina tam, kad prisidėtų prie gerų darbų.
***
Sometimes muses come while walking in the streets, smelling burnt sugar reminding me of childhood or seeing a blossom. Sometimes muses come after hearing an old forgotten melody or while listening to the rain falling on the roof. Sometimes you don’t have to look for muses. Sometimes they come to add to a good cause.
O kartais, jei įkvėpimo reikia paieškoti. Ieškokite jo spalvose, faktūrose, prisilietimuose.
***
And if you sometimes need to go looking for muses, look for them in various colors, textures and touches.
O dar įkvėpimo galima ieškoti kalendoriuose, jei tik nuolat brūkštelėtumėte ten į galvą šaunančias mintis. O kalendorių ir kitų dalykų ieškokite Kalėdų labdaros mugėje.
***
Also, you can look for muses in calendars, but only if you jot down your occassional thoughts. And you can look for calendars and other handmade things in our Christmas Charity Fair.
Kartais imu ir ką nors sugalvoju. O kartais tą idėją kam nors pasiūlau. Tai va. Tik visa bėda, kad nuo pasiūlymo ir idėjos iki realybės dažniausiai būna ne vienas žingsnis ir net ne vienas mėnuo. Galiausiai net ima graužti nedidukas kaltės jausmas. O kaip gi kitaip jaustis, kai pats pasiūlai ir paskui netesi pasiūlymo.
***
Sometimes I think of something and offer my ideas to somebody else. The only problem is that there is more than one step and more than a month for the idea to become reality. Sometimes I actually feel ashamed. How else could you feel when you propose something and then keep silent about it.
Pagaliau susiėmiau ir pagaminau ją. Tai – knygelė apie kelią, skrydį, svajones, draugus ir dar daug ką. Kol gaminau, knygelė keitėsi ir mainėsi, kol galiausiai tapo tokia, kokia yra. Kol paukštukai nutūpė ten, kur reikia, ir kol tvarkingai sugulė lapai.
***
Finally I made it. This is a book about a journey, a flight, dreams and friends, and much more. It changed its appearance a number of times before it became what it is now. Before the birds settled into places and the pages stayed together.
Kai gamini knygelę konkrečiam žmogui, kurį vos vos, tik truputį, pažįsti, stengiesi peržvelgti kiekvieną elementą to žmogaus akimis. Kartais pavyksta, kartais – ne.
***
When you’re making a book for a person you know a teeny tiny bit, you try to look at each element with his eyes. Sometimes you succeed, sometimes you don’t.
Faktūrinis popierius, japoniško popieriaus (kuris pralaukė trejus metus, kol rado tikslą) priešlapiai, lietuviško lino viršeliai, dekoruoti antspaudu and verstos odos, vaškuotas lininis siūlas, karoliukai.
***
Textured paper, japanese endpapers that waited for three years to find their purpose, Lithuanian linen cover decorated with rubberstamped suede leather, waxed linen thread, and beads.
Ačiū GinCherry už įkvėpimą.
***
GinCherry, thank you for the muses.
Filed under: receptai/recipes
Mėgstu, kai palengva atsėlina žiema, su savim atsinešdama išskirtinę skonių gamą. Kepti kaštainiai, karštas vynas, mandarinai, imbieriniai sausainiai ir… granatai. Negaliu apsakyti, kaip mėgstu šitą vaisių. Esu tikra, kad Ieva Adomą gundė ne obuoliu, o granatu. Nes kas gi daugiau nei granatas galėtų būti vaisingumo simboliu. Atleiskit man, jei manot, kad maistas negali būti seksualus, bet granatas man – maistinio seksualumo viršūnė. O dar ir be galo skanus. Prisimenu, kaip vaikystėje pas močiutę rakinėdavom granatus ir kruopščiai apčiulpdavom kiekvieną sėklytę – pačias sėklas mums buvo griežtai uždrausta nuryti dėl kažkokių prietarų. O… koks malonumas laužti granatą ir žiūrėti, kaip byra sėklytės.
***
Winter is bringing us a whole bunch of exquisite tastes – roast chestnuts, hot wine, tangerines, gingerbread cookies and… pomegranates. I simply adore this fruit. It’s so beautiful I’m sure Eve seduced Adam with it. I remember how we used to pick out the seeds in my grandmother’s living room and eat them one by one. Oh what a nice feeling it is to break a pomegranate and watch it’s seeds.
Kaip bebūtų keista, niekada nešovė į galvą mintis ką nors iš granatų gaminti. Na, nebent pagardinti kepamą mėsą. Bet štai anądien vaikštinėjau po parduotuves ir staiga, tarsi iš giedro dangaus, man toptelėjo, kad niekada nesu mačiusi granatų uogienės. Uogienes juk verda iš pačių netikėčiausių vaisių ir uogų, bet štai granatų uogienės matyti neteko net prabangiausiose parduotuvėse. Tada ir sugalvojau, kad būtinai turiu mesti sau iššūkį. Kaip vėliau paaiškėjo, iššūkis dieviško skonio, nors gamyba ir užtrunka.
***
Strange as it may seem, but I’ve never made anything with pomegranates. I simply eat them. But while I was walking in a shop the other day, it came to me that I’d never seen pomegranate jam in my life. They make jams from all kinds of strange fruits and berries, but pomegranate jam seems to be missing. So I decided this would be my challenge. A very tasty challenge, indeed.
Granatų uogienė
Imam:
3 – 3,5 stiklinės granatų sulčių
3 stiklinės cukraus
1 stiklinė granatų sėklų
1 citrinos sulčių
Gaminam:
Pradžiai tenka išspausti granatų sultis. Mano metodas – išrankioti visas sėklytes, sudėti jas į merlinį maišelį ir rankomis spausti tol, kol yra sulčių. Taip pat granatų sultis galima bandyti spausti sulčiaspaude, skirta citrusams. O štai paprasta sulčiaspaude sulčių spausti nerekomenduotina, nes membrana ir kauliukai gali gerokai apkartinti sultis.
Taigi kai sultys jau išspaustos. Supilam sultis į puodą su cukrum ir verdam ant silpnos ugnies… Verdam verdam verdam, bent 30 minučių. Protarpiais vis nugraibom rožines putas.
Tada supilam citrinos sultis ir granatų sėklytes ir verdam toliau. Dar bent 30 minučių. kuo ilgiau virsim, tuo tirštesnė bus uogienė.
Kai jau uogienė pakankamo tirštumo, supilstom į indelius, užsukam ir ilgais vakarais mėgaujamės.
Šaltinis: Cafefernando
***
You can find the recipe of Pomegranate Jam in Cafefernando blog.
Man atrodo, po truputį artinasi Kalėdos.
***
I think Christmas is coming slowly.
Filed under: mezginiai/knits
Ką reikia daryti, jei norite, kad aš kibčiau į darbą? Priviliokite mane dviem žodžiais: mezgimas ir labdara. Taip šiais metais iki Kalėdų esu įklimpusi į darbus iki ausų. Baigiau megzti dvi poras šiltų vilnonių kojinaičių Happeak parduotuvės akcijai. Kojinytės bus skirtos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų mažyliams (0-3 metų). Jų kojytėms tikrai reikia šilumos. Prie akcijos gali prisidėti visi, sugebantys numegzti porą kojinių.
Cituoju: “Lapkričio 1 – Gruodžio 12 dienomis atneškite vilnones kojinaites į Happeak parduotuvėlėje (Vilniaus g. 39/6, Vilniaus mokytojų namuose) stovinčią šilumos skrynelę*. Ši skrynelė, kartu su jūsų šiltais palinkėjimais , bus garbingai įteikta mūsų mažiesiems draugams. Mūsų tikslas – surinkti 120 porų kojinaičių..”
***
If you want me to do something, just whisper two keywords: knitting and charity. That’s how I ended up promising to make a whole lot of things by the middle of December. How am I going to do all of these things? Oh well, at least I finished knitting socks for a charity project by Happeak store. The little socks will be given to the children with development problems. These babies really need some warmth.
Kokios siaubingai nefotogeniškos kojinės, bet ką aš galiu pasakyti – esu priklausoma, noriu čia ir dabar numegzti dar bent ketverias poras. Reikia greičiau slėpti siūlus ir virbalus. O dabar turėčiau eiti ir pagaliau imtis daryti ką nors Kokono mugei. O varge, tikiuosi mano mūza manęs neapleis iki Kalėdų.
***
The socks look bad in the photos, but they are soooo addictive. I should hide all the yarn and needles in the house. And now off I go to make something for yet another charity fair. I hope my muse won’t leave me till Christmas.
Photos by manufacturer
Šiandien negalėjau patikėti savo akimis. Mes čia dekupažinam visokius vazonėlius, lentynėles ir kitokią smulkmę. Gal jau reikėtų imtis rimtesnių projektų? Pirmyn dekoruoti savo automobilių! Kažkada anksčiau jau rašiau, kad automobilius galima siuvinėti. O dabar galima ir dekupuoti (ar šitaip taisyklingai lietuviškai reikėtų sakyti?)!
***
I couldn’t believe my eyes when I saw it today. I decoupage trays, plates and other trivial stuff when I should be decoupaging my car! Previously I wrote how you can cross-stitch a car and now you can also decoupage it.
Tobulas, tiesiog tobulas skilinėjimas, ech. 599 GTB Fiorano China Limited Edition, vienintelis toks, išpuoštas rankų darbo piešiniu, primenančiu suskilusį keramikinį Songų dinastijos indą. Ir tik 1,2 mln. eurų. Jei taip imčiau ir išdekupuočiau savo auto, gal irgi galėčiau parduoti aukcione už panašią sumą? Na gerai, maniškė – ne Ferraris, tai užteks ir milijono litų.
***
Oh, such a perfect crackle! The one and only 599 GTB Fiorano China Limited Edition, inspired by Ge Kiln porcelain of the Song Dynastysold for 1,2 mln euros. I wonder how much I’d get for my car if I decoupaged it. A million litas would be more than enough.
Geros nuotaikos užrašai 