Vakar labai netikėtai tarsi iš dangaus man ant galvos nukrito vienas projektas – teko pabūti mokytoja. Nors esu mokiusi ne vieną mokinį ir ne vieno dalyko, bet rankdarbių mokytoja buvau pirmą kartą. Galerija “Actus magnus” organizavo dekupažo kursus.
Gerokai nervinausi ir graužiau nagus iš nerimo. Nežinojau, kaip patiks merginoms. Nežinojau, kaip man pavyks. Bet viskas buvo šaunu – šilta atmosfera, fenų ūžimas, dažų kvapas ir kalbėjimas kalbėjimas kalbėjimas/rodymas rodymas rodymas. Galiu pasakyti, kad esu patenkinta. Tik kai reikėjo susidėti visas priemones, švelniai pakraupau. Ir iš kur aš jų turiu tokią galybę? Nesuprantu, kaip čia tiek prisikaupė ir, svarbiausia, kur tiek telpa mano namuose?!
Sekite blogą – gal kada ir ne dekupažo kursus suorganizuosim.
***
Yesterday I had a chance to be a teacher. In the past I’ve taught many subjects, but it was the first time I taught the art of crafting, namely decoupage in the gallery “Actus magnus”.
I was pretty nervous about it. How will it go? Will people like the way I teach? But I think everything went well. A cosy environment, the noise of hairdryers, the smell of paint, lots of talking and showing. I’m satisfied. However, when I had to bring all my supplies, I was in a shock. How in the world did I manage to store up so many things? And, more importantly, how does everything fit into my small home?! Beats me. I think it’s the gnomes helping, can’t be anything else.
Gera pradėti pusryčius skaniai ne tik pilvui, bet ir akims. Tiesa, kasdien lyginti staltieses, išsitraukti geriausius porcelianinius puodelius, paserviruoti stalą sidabro įrankiais pernelyg sudėtinga. Pusryčiauti dažniausiai norisi greitai.
***
It’s great to have tasty breakfast that are also pleasing to the eye. Sadly, it’s too difficult to iron tablecloths, pull out all that silverware and porcelain cups in the morning rush hour. I usually want my breakfast fast.
Taigi sugalvojau išeitį, kad nereikėtų tiesti staltiesių ir galbūt net kaip gauti pusryčius į lovą. Bet pirma turiu papasakoti, kaip aš įsimylėjau.
***
So I found a solution of how to serve breakfast beautifully without using a tablecloth. Actually, maybe I can now get breakfast to bed. But at first I have to tell you a story about how I fell in love.
Taigi tataigi, vienąkart gal prieš metus, o gal ir seniau, aptikau knygyne Williamo Morriso reprodukcijų knygą, atsiverčiau ir staiga man atėmė žadą – iš puslapio čiulbėjo paukštukai. Taip gražiai čiulbėjo susiglaudę. Nuo tada jie man neduoda ramybės. Gal net truputį kolekcionuoju juos. Ir kai staiga atradau siuvinėjimo schemą, pasidėjau ją ir laukiau. Laukiau, kol ateis įkvėpimas. Vieną dieną jis pasibeldė į duris ir pasiprašė įleidžiamas. Kai įleidau, tai jis per pirštų galiukus nukeliavo į adatą. O visa kita – jau istorija.
***
I saw a book of William Morris works maybe a year ago. I opened the pages and these little birds started singing. I stood there in awe listening to them and that’s when they put a spell on me. I think I even started collecting them and then I found a cross-stitch chart. I kept it in a safe place waiting for an inspiration to come. And one day it came right to my finger tips.
Ir štai kas nutiko paskui.
***
And that’s what happened then.
Dabar teliko sugalvoti, kaip pakišti siuvinį po stiklu, kad netyčia išlaistyta kava nesugadintų.
***
Now I only need to put a glass on top, so that accidentally spilt coffee wouldn’t ruin it.
Juodas Belfast linas 32, spavos rinktos iš akies.
***
Black Belfast linen 32 count. Colors of my choice.
Šiaip iš manęs išpešti receptą nėra paprasta. Tiesą sakant, užduotis išties ne iš lengvųjų, nes savo gerųjų receptų aš niekam nedalinu. Na, gal tik su mama receptais apsikeičiam, bet ji man savo geruosius tik kokiom ypatingom progom pasako, nes viską rašo į storą sąsiuvinį ir, sakė, kada nors man tą sąsiuvinį paliks. O kol kas… kuo gi vaišinsi svečius, jei visus geriausius receptus išdalinsi? Reikia gi turėti patiekalų, kuriais galėtum vilioti svečius. Bet kartais aš būnu trupinėlį gera.
***
It’s not easy to get recipes from me as I almost never tell my recipes. The only person I exchange recipes with is my mom, but she gives me a recipe of some delicious food only on special occassion. My mom keeps a thick notebook full of recipes and says that one day I’ll get it. Buf for now… if you give out all of your best recipes, what can you prepare for your guests then?
Pastaruoju metu vis galvojau, kaip sunaudoti nuo praėjusių metų, o gal ir dar seniau, susikaupusias uogienes. Tų uogienių tikrai nemažai, turiu pripažinti (ačiū, mama). Ir staiga prisiminiau, kaip mano močiutė kepdavo puikų trupininį pyragą su uogiene. Mmm… Močiutės receptą išgavau iš mamos, bet pasirodė, kad jam visko reikia baisingai daug, o kur dar tieeeek riebalų. Bet paskui gavau kitą receptą, kuriuo likau labai patenkinta. Taip labai, kad greičiausiai visos mano uogienių atsargos taip ir bus sunaudotos.
***
I’ve been wanting to use all those jams left from last year or maybe the year before. I have quite a bunch of jams I should say (thanks, mom) and summer is approaching with new berries and new jams to make. Here I remembered my grandmothers “crumb” cake. Yummy. But then I found out about huge quantity of ingredients and even larger quantity of fat that should go into the cake. No, thanks. So I got another recipe and now I think all my jam stock is going right into that cake.
Taigi tataigi…
Trupininis pyragas
Imam:
200 g sviesto
3 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
1 pakelis kepimo miltelių
0,5 kg miltų
vanilinio cukraus
~0,5 litro uogienės (kokios tik širdelė geidžia)
Gaminam:
Cukrų gerai išmaišom su kiaušiniais ir sviestu. Sudedam kepimo miltelius ir miltus, vanilinį cukrų. Viską gerai išminkom.
Rankas patepam aliejum, imam daugiau nei pusę tešlos ir išklojam ja skardos dugną bei truputį šonų. Ant viršaus sudedam uogienę. Užbarstom likusią tešlą arba išraitom iš jos kokį nors ornamentą.
Kepam 40 min. 180˚C
Laižom pirštus ir praryjam liežuvius!
***
“Crumb” Cake
You’ll need:
200 g butter
3 eggs
1 cup of sugar
1 package of baking powder
0,5 kg (1 pound) flour
vanilla sugar
~0,5 liter of jam (any kind you like)
Let’s make it:
Mix sugar and eggs well. Add butter. Mix. Add baking powder, flour and vanilla sugar. Mix well again.
Oil your hands. Take more than half of the dough and line your baking pan with it. Put jam on top. Take the rest of the dough and sprinkle its crumbs on top of jam or make some ornament, if you like.
Bake the cake for 40 min. at 180˚C
As easy as that!
Nors virti uogienes dar truputį per anksti, nes miškuose dar tik kalasi krūmokšnių lapeliai, bet ruoštis jau galima. O ir kam tos uogos iš miško, kai galima savų prisisirpinti.
***
It’s too early to make jams from berries since there are, of course, no berries in the forest. But it’s never too early to prepare. Actually, you can make berries grow anywhere in your room.
Saldžios prisirpusios ir dar ne visai prisirpusios uogos iš 89 prancūziškų mazgelių.
***
Sweet ripe and not so ripe berries from 89 french knots.
Kodėl nesakėt, kad tuos prancūziškus mazgus visai nesunku raityti!? O gal sakėt, tik negirdėjau/netikėjau? Turėjau pati atrasti bandymu keliu. Ničniekaip nesuprantu, kodėl anksčiau neišeidavo. O juk atrodo, kad viską dariau taip pat. Matyt, kad ne. Bet dabar atradau mazgų sukimo džiaugsmą. Atrodo, galėčiau sukti ir sukti juos visą dieną.
***
Why haven’t you told me that making french knots is so easy. Right, you’ve probably tried, but I didn’t believe/hear you. I had to find it for myself, but now I’m absolutely in love with french knots. Sometimes I think I could keep twisting them all day long.
Konservuoti tokių konservų irgi galėčiau daug.
***
I could also be making such conserves all day long.
Gera gerti kavą rytais su gabalėliu šokolado, trupučiu pieno ir gera nuotaika. Kaip pasiilgstu šito malonumo. Bet ritualai niekada nemiršta. Šiai ypatingai progai nusprendžiau iš anksto pagaminti dalyką, dėl kurio procesas įgautų dar daugiau šventiškumo. Galvojau galvojau apie servetėles, bet paskui prisiminiau, kad nuo kavos gali likti bjaurios rudos dėmės, kurios nebūtinai nori išsiskalbti. Todėl radau kitą išeitį – padėkliuką. Bet čia jums ne šiaip koks padėkliukas, o labai šventiškas padėkliukas-servetėlė.
***
I love drinking morning coffee with a bit of milk and a piece of chocolate. Oh I miss this ritual and I hope I can renew it soon. So I decided to prepare for this special occasion and make something for it to be even more special. At first I thought about a doily, but then… how impractical it is with all the coffee stains that don’t want to be removed. Thus I came with an idea of a coaster, but not a simple coaster rather a coaster-doily.
Pasirinkau prancūzišką motyvą ir pirmyn į darbą. Prisipažinsiu atvirai – nekenčiu lakuoti, nes man beveik niekada nesigauna nulakuoti lygiai, be drūžių ir šiaip… na nesigauna. Bet šįkart, atrodo, pagaliau atradau tinkamą teptuką ir paviršius gavosi glotnutėlis, lygutėlis.
***
Oh man, I hate varnishing because I suck at it big time. However, this time I think I figured it out with my paintbrush and got it right and glossy and nice.
Ech, buvo taip gražu. O tada nusprendžiau išbandyti gaminį. Ir ką jūs sau manot! Ištiko ankstesnė bėda… padėkliukas eilinį kartą prilipo prie puodelio, tiesa trumpam, bet prilipo… ir puodelis paliko šlykštų atspaudą… O juk ir laką pakeičiau, ir išdžiūti leidau gerai. Matyt teks išties pabandyti sintetinį laką – gal jis geriau atlaikys puodelio karštį. Na, bet nepabandęs nesužinosi.
Gerai, geriam kavą.
***
It was oh so beautiful after I finished it. But then I put it to test and… here we go again… the coffee cup sticks to the varnished coaster and leaves this ugly cup ring on it. I hope synthetic varnish will solve that problem.
Ok, drink up your coffee.
Geros nuotaikos užrašai 