The sewn part by me, photos by Loreta from Allthebeautifulthings
Briuki privraščiajutsa, privraščiajutsa briuki, briuki privarščiajutsa v elegantnyji šorty. Sakau, vienos kelnės gali tapti kelnėm su petnešom, peteliške, briedžiu ir karūna… ir dar truputis liks keliom peteliškėm ar kaspinui į plaukus. Argi ne taupu? Argi ne gudru?
***
So I say, a pair of pants can actually be a pair of pants, a bow tie, a raindeer and a crown… and you’d still have some more left for a couple of more bow ties. Ain’t it smart, heh?
Na gerai, prisipažinsiu, kad briedžiui ir karūnai dar prireikė dalies sijono, bet sijono liko maaarios, tai beveik nesiskaito.
***
Ok, I’ll admit I needed some skirt for the raindeer and the crown, but I still have loads of that skirt left, so it almost doesn’t count.
Supratau, kad man labai patinka siūti vaikiškus kostiumus. Ne, ne paprastus drabužius, o kokius nors na kaip čia pavadint, smagius nekasdieninius. O dar smagiau, kai gali kažką pagaminti iš jau buvusio daikto. Šįkart reikalui pasitarnavo naudotos kelnės ir sijonas. Briedis ir karūna siūti pagal Tilda iškarpas, kelnės – koreguota iškarpa iš Burda žurnalo, peteliškė – iš galvos.
***
I really love sewing costumes or some not everyday clothes, they’re way more fun to make. And it also feels great to recycle fabric. This time I recycled some old thrifted pants and a skirt. The raindeer and crown are made using Tilda patterns, the pants are modified from Burda, and the bow tie is from the top of my head.
Būna, kad daiktai iškeliauja iš mano rankų taip ir nenufotografuoti. Būna, kad skanėstai suvalgomi taip ir nenufotografuoti. Pavyzdžiui neseniai dingo niekur neuždokumentuoti 100 keksiukų.
***
Sometimes things travel out of my house without being photographed. Sometimes things are eaten without being photographed. Just like the 100 cupcakes that vanished into thin air without ever being documented.
Tiesa, apie skanėstus. Labai mėgstu visokio grožio sausainių dėžutes, ypač tokias, kurias gali išsaugoti ir paskui laikyti jose visokius naudingus ir nelabai naudingus, bet gražius ir širdį džiuginančius dalykėlius. Taip, turiu tokių dėžučių bent kelias ir mielai turėčiau dar ir dar. Labai praktiška – skanūs sausainiai, graži dėžutė, o paskui lieka prisiminimas.
***
Talking about sweet delights, I’m very fond of cookie tins. I love the ones you can keep for putting all sorts of cute little things after you eat all the cookies. Tasty cookies, a beautiful box and good memories.
Taigi kai nusprendžiau draugei dovanoti rožių ir pistacijų madlenas, sugalvojau, kad tokiems prabangiems sausainiams reikia ir bent kokios ypatingesnės dėžutės. Veiksmas vyko vasarą, o kadangi vasarą man buvo rožinis periodas, tai jos įsisuko visur – ir į madlenas, ir į dėžutę. Dėžutei aptraukti naudojau medžiagos atraižėlę, kurią kaip pavyzdį gavau iš labai smagios LinenMe krautuvėlės.
***
So when I decided to bake rose and pistachio madeleines for my friend, I also decided to make a box. It was summer then and I was living in some rosy world, so roses ended up in madeleins as well as on the box. I used a piece of linen fabric I got as a sample from LinenMe shop.
Madlenos dingo dar tą pačią dieną, rožės jau irgi nužydėjo – liko tik praeities prisiminimas ir dėžutė.
***
Madeleins were gone the same day, the roses wilted, but the memories and the box are still here.
Kadangi esu gražių popierių ir medžiagų gerbėja, niekaip nesuprantu, kodėl į Lietuvą niekas neveža įdomaus popieriaus. Jokių rankų darbo lapų, jokių įdomesnių raštų, tik tie patys nuobodūs balti ir spalvoti lapai. Reikia laaaabai gerai paieškoti, kad atrastum bent kažką įdomesnio. Įdomu, ar čia paklausos nėra, ar tiesiog tuo niekas neužsiima.
Mūsiškėm medžiagom aš daugiau-mažiau patenkinta. Yra tikrai neblogo lino ir medvilnės, o pastaraisiais metais net ir įdomių motyvų galima aptikti. Bet vis tiek būtų smagu pasidairyti ir į skandinavų medžiagas – jų medvilnė visai kitokiais raštais marginta, tad pasirinkimas būtų tikrai įdomesnis. Bet vėlgi, niekas į Lietuvą neimportuoja, niekur nenusipirksi. Labai gaila.
Tad labai džiaugiuos, kad šiandien į rankas jau pasiėmiau Marimekko meškas.
Filed under: dekupažas/decoupage, medžiaga/fabric, popierius/paper, rankdarbiaujam/making
Na va, kaip ir sakiau, gimė naujas lipukų dėklas. Ačiūdie, medžiagos užteko 🙂 bet tik per plauką. Be to pastebėjau, kad kol dirbau be liniuotės (tiksliau, kol neturėjau liniuotės), procesas vykdavo ir greičiau, ir tiksliau. Nes šįkart matavau gal kokį dešimt kartų, bet nupjovus paaiškėjo, kad nupjoviau ne tą koją 😀 t.y. kad teks iš naujo pjaut viršelius.
Naują lipukų dėklą, kaip ir visus kitus mano dirbinius, galite rasti Geros nuotaikos užrašų parduotuvėlėje.
Na ką, rodausi su savo vyšnine medžiaga. Tiesa, aplink krašteliai kiek raudonesni, nei turėtų būti, bet vis tiek kaip pirmam kartui – manau, kad bandymas visai vykęs. Prisižadu eksperimentuoti ir toliau. Reikia tikėtis, kad iš to nedidelio gabalėlio išeis ir vykęs vyšninių lipukų dėklas. Na, o jei ne, vis tiek buvo smagu.
Nors darbas užlipint visas tas vyšnias buvo tikrai ne iš lengvųjų, nes koteliai jau tokie plonyčiai ir trapūs. Aha, poroj vietų net sutrūko, bet nieko, nuo to tik įdomiau atrodo 😉 Įdomu, ar labai po kurio laiko apsitrins? Kol kas atrodo labai tvirtai ir nepažeidžiamai.
Geros nuotaikos užrašai 