Na ką, liko nei daug nei mažai – vos 25 dienos – iki eglių spygliais, ledu ir spanguolėmis kvepiančių švenčių.
It’s only what… 25 days left till the day that smells of pines, ice and cranberries.
Filed under: pamokėlės/tutorial, rankdarbiaujam/making, siuviniai/embroidery
Man patinka siuvinėti, nes siuvinėjant dingsta visos mintys ir pamiršti viską aplink – labai raminantis užsiėmimas. Kartais kyla noras ką nors išsiuvinėti, bet gi neapkabinėsi namų siuvinėtais paveikslais, kurie kartais visai “nei į tvorą, nei į mietą” ant buto be interjero sienų. O jei tenka dovanoti, tai verčiau renkuosi bent kiek panaudojamus daiktus, nei šiaip dekoro elementus. Tad šįkart, kai nusprendžiau išsiuvinėti nedidelį daikčiuką dovanų žmogui, kurį nelabai gerai pažįstu, pagalvojau, kad tai turėtų būti koks nors praktiškesnis dalykėlis nei vien paveikslėlis.
Pirma norėjau pasiūti mažą Kalėdom kvepiantį maišelį, bet kai pradėjau derinti išsiuvinėtą paveiksliuką su įvairiomis medžiagomis, maišelis pasirodė per didelis ir gal net nelabai kam naudingas. O tada pagalvojau apie smeigtukinę (pinkeep’ą). Anksčiau niekada neteko tokio daryti, tik gauti dovanų. Bet panaršiusi radau štai tokią pamokelę, kaip gaminti smeigtukines. Pamokėlė man patiko tuo, kad čia išsiverčiama be klijų – vien tik siūlai ir rankos. Tad kibau į darbą ir manau, kad rezultatas gavosi visai neblogas, truputį kvepiantis Kalėdom, bet nelabai banalus. Tiesa, pirmąkart išbandžiau ir turimą evenweave medžiagą – pasirodo, labai smagu ant jos siuvinėti… Ir I. Vautier širdelė puikiai tiko smeigtukinei, kurią galima naudoti ir pagal paskirį, ir kaip kalėdinį ornamentą.
I love cross-stitching because it’s such a relaxing and mind cleansing activity. I often have an urge to cross-stitch something, but I don’t want my walls of the flat with no interior to be covered in framed cross-stitches. And if I decide to make a cross-stitched gift, I rather choose something more practical. So once I decided to cross-stitch a little something for a person I don’t know all that well, I thought of sewing a little bag for Christmas cookies maybe. But once the cross-stitched part was done, it did not want to be turned into a bag for one reason or the other. It wanted to become a pinkeep.
I’ve never done a pinkeep before, but with the help of Internet allmighty I found a great tutorial on making pinkeeps. I liked it because it uses no glue – only thread and your hands. So I decided to try it out and was quite pleased with the end result, a bit Christmasy, but not too sweet. Also, this was the first time I tried cross-stitching on evenweave. I like it much more than Aida and almost as much as or maybe even a bit more than linen . I. Vautier heart fit perfectly well to become a pinkeep that can be used both for keeping pins and as a small Christmas ornament – you choose.
Filed under: knygelės/bookbinding, popierius/paper, rankdarbiaujam/making
Jau seniai buvau išsitraukus iš tamsiuko popierius, kartoną, klijus. Nors mintyse kirba daug minčių mintelių, kokią knygelę būtų galima pagaminti, bet dėl tam tikrų techninių priežasčių mano namuose knygelės negimsta jau pusmetį, o gal ir daugiau. Bet visai neseniai man pavyko vėl prisiliesti prie popieriaus ir padaryti kiek neįprastą knygelės variantą: ne medžiaginį, gal kiek kalėdinį, gal kiek labiau primenantį albumuką, o gal – receptų knygą. Kokią paskirtį naujoji šeimininkė sugalvos, tokia ji ir bus. Aš tame albumuke surašyčiau visus kalėdinius šeimos receptus ir gal trumpas smagias istorijas, nutikusias prie Kūčių stalo.
It’s been a long time since I last took my papers, cardboards and glue out of the closet. Even though I have many ideas on what the new notebooks could look like, I can’t start bringing them to life for some technical reasons. Actually, it’s been half a year since my last notebook I think. But recently I had a chance to touch my fancy papers again! I did a slightly different version of a notebook I usually make. This time it’s paper only, maybe a bit Christmasy, a bit more like an album or a recipe book. I think it will suit whatever the new owner decides to use it for. I would write all the family Christmas recipes and maybe some funny stories of the Christmas Eve in it. Wouldn’t it be great to open such a family album and start getting ready for Christmas?
Žydra ir visi jos atspalviai – tikriausiai viena mano mėgiamiausių spalvų. Nors, žinoma, yra ir kitų, bet žydra lydi mane jau seniai. Panašu, kad be žydros spintos negaliu gyventi jau kokius 6 metus. Kai vienu metu namuose nebuvo žydros spintos, mintys nuolat apie ją sukosi. Indai su žydrais akcentais, žydros aprangos detalės ir dar daug žydrų dalykų yra mano namuose. Šitas Tildos meškutis – naujausias žydrasis akcentas. Tikiuosi, kad jau greitai jis bus naudojamas pagal paskirtį ir taps mažu mylimu žaisliuku. Bet kol kas aš jį mielai įsimesčiau į savo žydrą rankinę ir nešiočiausi parodyt pasaulio.
Taigi šįryt taip ir padariau. Atsikėlus iš ryto ir prasikrapščius akis buvo nuspręsta eiti pasivaikščioti. Už lango kaip tik lėtai sukosi ore snaigės. Puiki diena eiti patyrinėti apylinkių ir pakvėpuoti grynu oru. Pabraidžiojom su draugeliu po pusnynus ir smagiai praleidom laiką. Na, ir tuo pačiu, surengėm mažą fotosesiją.
One of my most favorite colours is probably teal and all its tones. Sometimes I actually think I might be a bit obsessed with it. Yes, I admit I have an addiction to teal cupboards and wardrobes. I’ve had a teal piece of furniture for over 6 years now I think. There was half a year when teal furniture was missing out of my life, so man was I happy to get my new teal cupboard. Dinnerware, clothing, accessories with teal elements – I have it all, just name it. This little Tilda bear is a new addition to my teal collection. Soon it will serve its purpose and become a little toy for a little person, I hope. But for now I just want to put it into my teal handbag and show him a bit of the world.
So I did just that this morning when I woke up and saw snowflakes landing slowly on the ground. I decided it was a great time to do some exploring of the neighbourhood. So out we went and walked in the snow and even managed to do a little photoshoot of my little friend here.
Prieš Kalėdas iš pakampių ima lįsti visokie padarai ir padarėliai, baisūs ir nelabai. Vieną rytą pasislėpusį po antklodėm radau mažą raudoną apsnigtą monstriuką. Žiūrėjo į mane savo viena didele akim ir bandė išgąsdinti išžiodamas burną ir skleisdamas neaiškius garsus, gal “Oooo”, o gal “Aaaa”. Bet aš nelabai išsigandau, ir monstriukas atsargiai atskleidė vieną antklodės kraštelį, paskui – kitą, ir pasirodė visame gražume. Tada aš jį čiupau, supakavau į voką ir išsiunčiau į Suomiją, kad greičiau pajustų Kalėdas. Bet jis, neklaužada, pasislėpė giliai pakavimo popieriuje ir vos neiškeliavo į šiukšlių dėžę. Maža ko jis toj šiukšlių dėžėj norėjo, bet ten jam taip ir nepavyko patekti, nes galiausiai buvo išlukštentas iš vyniojamojo popieriaus ir turėjo susirasti sau naują gyvenamąjį kampelį.
Some strange creatures start roaming in my rooms before Christmas. One morning I found this little red monster covered in snowflakes in my blanket. He looked at me with his one eye and wanted to scare me with his “Oh’s” or “Ahrrr’s”. It’s not that easy to scare me, so after a while this little monster uncovered one corner of a blanket, then another and showed himself to me. I caught him, packed him into wrapping and sent it to Finland so that he could enjoy Christmas earlier. But this naughty monster hid himself in the wrapping paper so hard he nearly ended up in a trash bin. I still wonder what he wanted there, but he was found in time and had to look for a corner to live in his new home.
Geros nuotaikos užrašai 